NT ekspertas ir įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad Lietuvoje reikėtų sandorių apmokestinimo, kai perkamas jau nebe pirmas būstas.
„Ši priemonė yra tikslingai nukreipta į pirkėjų kategoriją, kuri priskiriama spekuliuojantiems pirkėjams. Tokie sandoriai prisideda prie kainų kilimo.
O pirmo būsto pirkėjai yra jautresni kainai, jie norėtų daugiau pasiderėti, susirasti labiau jiems tinkamą būstą. Bet dažnu atveju jie turi konkuruoti su finansiškai stipresniais pirkėjais, kurie perka jau nebe pirmą būstą. Todėl finansiškai stipresni pirkėjai greičiau priima sprendimus. Dažnu atveju, jiems nereikia ir banko pagalbos“, – aiškino NT ekspertas.
Anot jo, papildomas sandorių apmokestinimas užsienyje nėra naujiena.
„Žmonės, kurie nori įsigyti daugiau NT turi už tai susimokėti į valstybės biudžetą. Toks sprendimas atvėsins rinką ir padės įsigyti būstą, kam jo labiausiai reikia, tai yra pirmo būsto pirkėjams“, – sakė. A. Antanavičius.
Kartais parduodamos tiesiog rezervacijos
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius vertinimu, Lietuvos bankas siekia valdyti kuo daugiau informacijos.
„Jie dažniausiai mato faktinius sandorius, kurie yra įregistruoti Registrų centre ir pagal tai vertina ir analizuoja rinką.
Asociacijos nariai, NT vystytojai skaičiuoja preliminarias rezervacijas. Jie ankstesniame etape pagauna rinkos aktyvumą. Matyt, Lietuvos bankas nori turėti tikslesnę informaciją ir tas rezervacijas sekti. Tai būtų tarsi papildoma našta, bet ją įgyvendinti nebūtų labai sudėtinga.
Taip pat šiuo siūlymų ko gero siekiama suvaldyti NT šešėlį. Kartais rezervacijas žmonės parduoda. Jie užsirezervuoja būstą, o vėliau matydami, kaip rinka kyla, tą rezervaciją parduoda. Tokias spekuliacijas reikėtų suvaldyti“, – aiškino LNTPA prezidentas.
Anot jo, ir patys NT vystytojai irgi riboja rezervacijų pardavimą.
„Jie draudžia pardavinėti rezervacijas, trečiasis asmuo negali sudaryti notarinės sutarties arba taiko nemažus mokesčius, kurie gali siekti 3 ar 5 proc. nuo turto vertės.
Matome, kad spekuliacinė rinka įsibėgėjo, todėl ją reikia valdyti. Pats verslas ją ir kontroliuoja, jeigu prisidės ir Lietuvos bankas, NT rinka bus sveikesnė“, – komentavo M. Statulevičius.
Pasak jo, Finansų ministerijos siūlymą apmokestinti gyventojų perkamą antrą ar paskesnį būstą, asociacija palaiko.
„Manome, kad NT mokestis turėtų būti tikslingas, jis turėtų prisidėti prie miestų infrastruktūros gerinimo. Ir tą mokestį turėtų mokėti visi. Nereikia išskirti prabangaus būsto ar komercinio turto valdytojų. Toks mokestis turi būti vieningas, jį turėtų mokėti ir valstybinės institucijos, kurios valdo NT.
Žinoma, pirmojo būsto pirkėjai, iki tam tikros būsto vertės galėtų būti atleisti nuo mokesčio. Taip pat nuo mokesčio galėtų būti atleisti pensinio amžiaus gyventojai“, – pastebėjo M. Statulevičius.
NT rinką siūlo vėsinti didinant pasiūlą
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pripažino, kad NT rinka išties įkaitusi. Tačiau, anot jo, papildomi mokesčiai jos neatvėsins.
„Jeigu atsiras papildomas apmokestinimas, tie žmonės ieškos kitų būdų, kur galėtų investuoti pinigus. Pavyzdžiui, investuos pinigus į fondus, kurie pinigus nukreips į kitas valstybes. Tai reiškia, kad Lietuva praras gyventojų sukauptą kapitalą. Juk geriau būtų jeigu gyventojai pinigus investuotų Lietuvoje.
Juk kai žmonės Lietuvoje perka NT, jo nelaiko tuščio. Jie būstą nuomoja, tenkina žmonių poreikius. Mes sukuriame produktą, kurį gyventojai perka, o nuomodami sukuria paslaugą, kurios reikia rinkos dalyviams. Jeigu nebus tinkamos pasiūlos nuomos kainos augs“, – aiškino įmonės vadovas.
Pasak A. Avulio, valdžios atstovai eina lengviausiu keliu, apmokestindami NT pirkimą.
„Preliminarių sutarčių registravimas irgi nieko nepakeistų. Turėsime tik daugiau darbo, jas registruodami, augs administravimo kaštai. O spekuliantų tai nesustabdys, jie susimokės registracijos mokestį, o būsto rezervaciją vis tiek parduos brangiau“, – pastebėjo bendrovės vadovas.
Anot jo, NT rinką vėsinti reikėtų didinant NT pasiūlą.
„Juk jeigu žmonės prisipirks kiek tik nori būstų, bet jų negalės išnuomoti, daugiau jų nebepirks. Patenkinę pasiūlą galbūt net matysime būsto kainų mažėjimą.
Jeigu taip galvotų ir valdžios atstovai, būtų sprendžiamos kitokios problemos. Pavyzdžiui, gerinamos sąlygos įsigyti žemę. Nes šiandien žemė priklauso valstybei ir jos įsigyti praktiškai neįmanoma. Taip pat mokesčiai, pavyzdžiui, infrastruktūros mokestis tik brangina būstą, o ne padeda žmonėms jį įsigyti lengviau ir paprasčiau“, – pasakojo A. Avulis.
Papildomi mokesčiai didins nuomos kainas
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas priminė, kad egzistuoja ne tik NT pirkimo ir pardavimo, bet ir nuomos rinka.
„Jeigu žmonėms būstas kainuos daugiau, kurį jie ketina nuomoti, tada jie kels nuomos kainas. Kitų šalių pavyzdžiai, tarkime, Švedijos būtent tai ir rodo. Apmokestinus antrąjį ir paskesnį būstą išaugo nuomos kaina. Taip pat žmonės ieškos būdų išsisukti, pavyzdžiui, butą registruos ne savo, o šeimos nario vardu, kuris dar neturi būsto.
Be to, didelė dalis nuomos rinkos yra šešėlyje. Todėl pirmiausia reikėtų šią problemą sutvarkyti. Nuomotojai turėtų mokėti mokesčius“, – aiškino Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, apskritai kyla klausimas, ar tikrai NT rinką turėtų reguliuoti valstybė.
„NT asociacija turėtų įvesti taisykles ir jų laikytis. Jau dabar daug vystytojų neleidžia perparduoti būsto kol jis dar nėra visiškai pabaigtas pastatyti. Tai atbaido dalį spekuliantų“, – teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, NT kainos kyla, nes sparčiai augo būsto paklausa.
„Žmonės daugiau laiko leidžia namuose, todėl jie nori kitokio, patogesnio ir erdvesnio būsto. Tačiau atlaisvinus ekonomiką, sumažės NT patrauklumas. Tai matome ir JAV.
Taip pat reikėtų didinti NT pasiūlą ir investuoti į infrastruktūrą. Miestų tvarka Lietuvoje yra chaotiška. Reikia didesnį dėmesį skirti teritorijų planavimui, nes toks chaosas, kuris yra dabar, kels problemų ateityje“, – sakė ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, ilgainiui būsto rinka susireguliuos savaime.
„O mokesčių įvedimas juk neįvyks greitai, tam reikės laiko. Tad kol jis bus įvestas, gal jo ir nebereikės.
Dar NT rinką padėtų atvėsinti ir didesnis gyventojų finansinis raštingumas. Dabar žmonės, jeigu turi pinigų nori juos investuoti į būstą. Todėl reikia skatinti gyventojus investuoti ir į kitas sritis“, – siūlė ekonomistas.
