Be to, mokytojai ir patys galėtų savo nuožiūra išrinkti, kokias knygas vaikams papildomai skaityti. Nors didžioji dalis švietimo bendruomenės šį siūlymą sveikina, mokymosi įstaigos tikina, jog šiai vizijai trūksta aiškumo.
Dvyliktokė Smiltė, kaip ir kiti abiturientai, besiruošdama valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui turi perskaityti 36 kūrinius. Esą toks krūvis – nepamatuotai didelis.
„Lietuvių kalba yra svarbus dalykas ir svarbus mokslas, bet tai nėra vienintelis dalykas, kurį mes turime mokytis ir skirtingi krūviai, jie, na, kaip pasakyti… Mokyklose mes mokomės daug ką ir dėl to kartais žmonės nespėja, todėl, na, tikrai pasitaiko tokių atvejų, kad tie kūriniai nėra pilnai išanalizuojami“, – tikina Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos dvyliktokė Smiltė Paipulaitė.
Tačiau būsimiems vienuoliktokams ir dvyliktokams tiek vargti, galbūt, nebereikės. Lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupė siūlo mažinti tautinių kūrinių kiekį ir leisti mokytojams patiems juos rinktis.
„Lieka mažiau privalomų autorių ir daug pasirinkimų mokytojams. Tai yra yra siūloma tema ir, iš tikrųjų, tai temai mokytojai galės rinktis atsižvelgdami į konkrečią klasę ar į kelias klases, su kuriomis dirba, kuriose jie dirba. Jie galės pasirinkti autorius ir kūrinius“, – teigia programos atnaujintojų grupės vadovė Žydronė Kolevinskienė.
Lapkričio pradžioje programos atnaujintojų grupė siūlė keturis – ir vienintelius – užsienio autorių kūrinius iš privalomojo sąrašo perkelti į rekomenduojamą. Tada grupė siūlė iš sąrašo braukti Viljamą Šekspyrą, Alberą Kamiu, Francą Kafką, Johaną Gėtę. Tuometinį siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įvardijo kaip nepriimtiną, o štai naująjį ministerija giria.
„Ministerija pradedant atnaujintai darbo grupei darbą, susiderino principus. Tai principai ir buvo tokie, kad mažinti apimtį, gilinti tą jau, didinti tą giluminį skaitymą, taip pat kad užsienio autoriai taip pat turi likti. Tai yra tie principai ir buvo suderinti ir manom, kad jų bus laikomasi“, – kalba viceministras Ramūnas Skaudžius.
Mokyklų atstovai siūlymą sutrumpinti privalomųjų lietuviškų autorių programą taip pat vertina teigiamai, o ankstesnes apimtis vadina neadekvačiomis. Anot mokytojų, idealiausias variantas – vienas didelės apimties kūrinys per mėnesį. Tada pavyktų išsamiai jį išanalizuoti.
„Klausimas, kaip išvis galėjo egzistuoti toks reiškinys, kada taip neadekvačiai buvo, na, taip sukurta tokia situacija ir taip realiai neišmokstami autorių kūriniai, nes, jeigu mes sumažintume juos per pusę, tai ir tai klausimas kiltų, ar įmanoma per du metus sistemingai, kaip sakoma, išstudijuoti“, – sako Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Vis tik, esą, trūksta aiškumo, kokius autorius ir kaip mokytojai galės rinktis.
„Vienas pasirinks, na, sakysime vienokį kūrinį, kitas kitokį kūrinį. Ir vėl, klausimas, kokią tai prasmę įgis visame tame ugdymo procese. Taip kad aš manyčiau, kad vis tik, greisiausiai, turi būti aiškiai pozicionuotas privalomų kūrinių sąrašas, na, ir galbūt aiškiai apmąstytas pasirenkamųjų kūrinių sąrašas“, – kalba S. Jurkevičius.
Vis tik, bent jau kol kas, panašu, kad pasirenkamųjų kūrinių sąrašui iki aiškaus – toli. Mat ir patys programos rengėjai nori mokytojams palikti turinio kūrėjų vaidmenį. Šią viziją lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas vertina teigiamai.
„Rekomenduojamų baigtinio sąrašo nebus. Tai yra, jeigu yra, pavyzdžiui, tema, tarkime, modernizmo raida arba katastrofų literatūra yra tokia tema, tai iš tikrųjų mes nurodysim kelis ar keliolika, kurie tiktų šiai temai, bet jeigu mokytojas pats mato ir randa, kad ir kiti gali tikti prie šitos temos, jis puikiai gali analizuoti ir pats kurti turinį“, – aiškina Ž. Kolevinskienė.
„Mes norime, kad visi vienodai skaitytų ir vienodai suprastų kūrinius. Tai čia mes kalbam apie tai, kad yra ugdomi gebėjimai, o tą gebėjimą galima ugdyti labai skirtingais tekstais. Ir yra natūralu. Ir dabar mes, mokytojai iš tiesų net ir dabartinėm labai mažom laisvės sąlygom mokytojai ne visi vienodai skaito tekstus“, – sako sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis.
Kol kas nėra aišku, kiek kūrinių galėtų likti privalomajame sąraše. Vis tik programos atnaujintojų grupės vadovė teigia, kad tokie autoriai kaip Kristijonas Donelaitis ar Maironis jame tikrai liks. O štai Vilniaus licėjaus direktorius įsitikinęs – vaikai turėtų skaityti daugiau pasaulyje pripažintų klasikos kūrinių.
„Mokomės tik tai vien lietuvių autorių kūrinius ir nematome iš esmės užsienio autorių kūrinių. Iš esmės ten yra vienetiniai kūriniai“, – teigiai S. Jurkevičius.
Priėmus šį projektą, reikėtų keisti ir vadovėlius, tačiau jos iniciatoriai problemos tame nemato.
„Tai yra pats geriausias kelias pagaliau mums susitvarkyti mūsų skaitmeninį turinį. Mes ten tikrai ir programos apraše esam nurodę, kad štai, jeigu yra skaitoma, kad tikrai atsirastų ir inscenizacijos, ekranizacijos, jų aptarimas“, – sako Ž. Kolevinskienė.
Šiuo metų programa baigiama rengti, vasario mėnesį bus aptariama su švietimo bendruomene, o tuomet bus paskelbtas viešai. Anot grupės vadovės, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė galėtų patvirtinti birželio mėnesį. O pirmąsias – pilotines mokyklas – programa galėtų pasiekti net kitų metų rudenį.
