Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad su žmona ir dviem vaikais gyvena nuomojame bute.
„Mūsų šeimos pajamos mažos. Neturime ir nuosavo būsto, jį nuomojame, tad įdomu, ar mums priklausys šildymo kompensacija. Mūsų nuomos sutartis nėra oficiali, bet jeigu gautume kompensaciją ją įregistruotume“, – sakė vyras.
Kita portalo skaitytoja Elena pasakojo, kad gyvena nuosavame name, tačiau namus šildo malkomis.
„Girdžiu, kad vyresni, mažas pajamas gaunantys žmonės gauna kompensacijas šildymui, bet jie gyvena daugiabučiuose, o aš ne. Tad galiu pretenduoti į kompensaciją ar ne?“ – klausė moteris.
Prašymus pradėjo teikti nuo rugsėjo
Vilniaus savivaldybė skaičiavo, kad gyventojai prašymus šildymo kompensacijoms gauti pradėjo teikti jau nuo rugsėjo 1 d.
„Nuo rugsėjo iki spalio vidurio jau sulaukėme 8647 prašymų. Pernai kompensacijas gavo 16,9 tūkst. Vilniaus m. gyventojų, o 2019 m. – 20,1 tūkst. žmonių.
Sąlygos kompensacijoms gauti nustato įstatymas. O kreiptis dėl jų gali visi nepasiturintys gyventojai nepriklausomai nuo šildymo būdo. Jų būstas gali būti šildomas centriniu šildymu, malkomis, dujomis ir kt. Dėl kompensacijos šildymui gali kreiptis gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys gyventojai, jeigu nuomos sutartis yra registruota viešajame registre“, – pažymėjo Vilniaus savivaldybė.
Savivaldybės teigimu, kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m;
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.
Kur ir kaip pateikti prašymą?
Savivaldybė atkreipė dėmesį, kad kompensacijas gali gauti ir tie gyventojai, kurie yra įsiskolinę už šildymą ir vandenį.
„Tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Dar vertinant, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo“, – pastebėjo savivaldybė.
Taip pat ji išvardijo dokumentus, kuriuos reikia pateikti norint gauti kompensacijas.
„Pirmiausia gyventojai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie pajamas gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio nustatoma teisė į kompensacijas, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti kompensacijas.
Kompensacijos gali būti grąžinamos už du praėjusius mėnesius – norint gauti kompensacijas nuo spalio mėnesio, prašymą galima teikti lapkritį bei gruodį. Prašymą būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti pateikti galima savo gyvenamosios vietos savivaldybei arba internetinėje svetainėje www.spis.lt“, – informavo savivaldybė.
Siūlo daugiau žmonių kompensuoti šildymą
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktam siūlymui padidinti valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu pritars ir Seimas, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių gyventojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. žmonių š viso šią kompensaciją gautų apie 110 tūkst. žmonių. Preliminariais skaičiavimais, kitąmet šioms kompensacijoms bus išleista apie 15,8 mln. eurų daugiau nei šiemet.
„Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos gyventojai gali kreiptis jau dabar. Įprastai būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama 3 mėnesiams, pavyzdžiui, dirbantiems asmenims, o tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos pajamos, šeiminė padėtis nesikeičia, gali būti skiriama ir ilgesniam laikotarpiui, t. y. visam šildymo sezonui, pavyzdžiui, senjorams
Jei Seimas pritars, pakeitimai, kuriais siūloma padidinti valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymą, ir taip kompensuoti nepasiturintiems gyventojams didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Įsigaliojus pakeitimams, kompensacija už sausio mėn. būtų apskaičiuojama jau taikant padidintą valstybės remiamų pajamų dydį“, – komentavo ministerija.
Kaip apskaičiuoti kompensaciją?
Pasak jos, kompensacijos už būsto šildymą dydis priklauso nuo asmens ar šeimos pajamų ir patiriamų išlaidų už šildymą.
„Nepasiturintiems gyventojams, kurie už būsto šildymą išleidžia daugiau kaip 10 proc. savo pajamų iš jų atėmus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą asmeniui ar šeimai, kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti nustatytą ribą“, – aiškino ministerija.
Ji pateikė ir pavyzdį.
„Tarkime žmogus pajamos siekia 440 eurų. Tai yra vidutinė senatvės pensija. Dabar šiam žmogui kompensacija būtų apskaičiuojama taip – iš pajamų atimamas 1,5 VRP dydis. Tada gaunama suma padauginama iš 10 proc.
440 Eur – 192 Eur (1,5 VRP)= 248 euro
248 Eur x 10 proc. = 24,8 euro
Žmogus už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 24,8 euro, likusi būsto šildymo išlaidų dalis už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą kompensuojama. Taigi, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaitą už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 eurų, jam būtų kompensuojama 25,2 euro.
Tačiau nuo kitų metų siūloma šią sumą apskaičiuoti kitaip. Iš pajamų būtų atimamas didesnis 3 VRP dydis, kuris siektų 387 eurus.
440 Eur – 387 Eur (3 VRP)= 53 Eur
53 Eur x 10 proc. = 5,3 Eur
Tad žmogus už būsto šildymą pagal savo pajamas turėtų mokėti ne daugiau kaip 5,3 euro, likusi būsto šildymo išlaidų dalis už nustatytą – 50 kv. m būsto naudingąjį plotą kompensuojama. Taigi, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaitą už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 eurų, jam būtų kompensuojama 44,7 euro.
Daugėja registruojamų nuomos sutarčių
Kai būstas yra nuomojamas, kompensacija skiriama tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartis yra oficialiai registruota „Registrų centre“.
Šios valstybės įmonės duomenų analitikas Paulius Rudzkis pastebėjo, kad pastaruoju metu išaugo būsto nuomos sutarčių registravimas.
„Nuomos sutartys įregistruojamos nekilnojamojo turto registre prie konkretaus NT objekto įrašant žymą apie juridinį faktą (sudarytą nuomos sutartį). Dar prieš keletą metų nuomos sutarčių registravimas nebuvo toks aktualus – per mėnesį visoje šalyje būdavo įregistruojama po 500–550 nuomos sutarčių.
Situacija pradėjo keistis praėjusių metų viduryje, kai formalus nuomos sutarties įregistravimas nekilnojamojo turto registre buvo viena iš būtinų sąlygų verslams norint gauti valstybės teikiamą nuomos kompensaciją. Vidutiniškai per visus 2020 metus kiekvieną mėnesį „Registrų centre“ buvo įregistruojama po daugiau kaip 600 nuomos sutarčių“, – komentavo P. Rudzkis.
Pasak jo, dar labiau nuomos sutarčių registravimas paspartėjo šių metų pavasarį – kas mėnesį įregistruotų sutarčių skaičius perkopė 800.
„O štai pastaraisiais mėnesiais, t. y. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, buvo įregistruojama po daugiau kaip 1 tūkst. juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis. Tikėtina, kad viena iš tokio augimo priežasčių yra ir reikalavimas įregistruoti nuomos sutartį norint gauti kompensaciją už šildymą.
Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre (NTR) yra įregistruojami juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis. Norint įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, „Registrų centrui“ reikia pateikti prašymą, sudarytos nuomos sutarties originalą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašymą gali teikti bet kuri sutarties šalis – tiek nuomininkas, tiek nuomotojas“, – teigė specialistas.
