„Tikslinga apvalinimo įvedimą Lietuvoje derinti su išmaniųjų kasos aparatų reforma – tada, kai jau ji bus užbaigta (...) – 2025 metų gegužės pirma diena. Po tos datos ir galėtų įsigalioti apvalinimas, kai visi verslo subjektai bus pasikeitę kasos aparatus“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
LB atstovė pabrėžė, kad dabar sertifikuojami ir diegiami kasos aparatai, kuriuose jau numatyta techninė apvalinimo galimybė.
„Ji būtų aktyvuojama atskiru sprendimu, kai bus priimtas įstatymas ir įsigalios apvalinimas“, – teigė E. Lisinskaitė.
LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi sako, jog apie 70 proc. vieno ir dviejų centų monetų nebegrįžta į centrinį banką.
„Apie 30 proc. negrįžta kitų monetų, o vieno ir dviejų centų negauname atgal apie 70 proc. Vienuolika vagonų jau išbarstyta. Vieną-du kartus panaudojami ir jie nebegrįžta atgal“, – teigė A. Kuniyoshi.
„Gaunasi, kad tos monetos yra vienkartinės“, – pridūrė ji.
E. Lisinskaitės teigimu, apyvartoje dabar yra apie 770 tonų vieno ir dviejų centų monetų: „Nuo euro įvedimo gyventojai šių monetų yra praradę beveik už 2,5 mln. eurų“.
Siūloma, kad kainų apvalinimas prekybos vietose, degalinėse būtų galimas tik atsiskaitant grynaisiais, jis būtų taikomas ne kiekvienai prekei, o pirkinių krepšelio galutinei sumai. Tačiau apvalinimas nebūtų taikomas atsiskaitant kuponais arba grynaisiais mokant per tarpininkus, pavyzdžiui, atsiskaitant už komunalines paslaugas.
Įmonių tarpusavio sandoriams tai negaliotų, kaip ir internetinei prekybai, nes būtų atsiskaitoma ne grynaisiais.
Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.
Šešios ES valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma apvalinama.
