Kai kurių medžių, krūmų ir netgi gėlių geriau nesodinti šalia savo namo. Kurių augalų kaimynystė nėra draugiška pastatams ir jų geriau vengti, papasakosime šiame tekste.
Augalų kaimynystė: trumpa sklypų apželdinimo istorija
Iki pat antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo pavienių sodybų, gausiai apsodintų medžiais bei krūmais, kraštas. Augalija buvo skirta ne pasislėpti nuo kaimynų, kaip dažnai daroma dabar, tačiau apsaugoti pastatus, kiemą ir sodą nuo vėjų.
Vienkiemiai dažniausiai būdavo apsodinami eglėmis, kurios sodybas užstodavo nuo atvirų laukų ir vėjų. Taip pat apsaugoti būdavo ir vaismedžių sodai. Rečiau juos apsodindavo uosiais ar klevais.
Niekas aukštų medžių nesodindavo šalia namo ne tik todėl, kad bijojo, jog į juos trenks žaibas, tačiau ir dėl galimos žalos pastatams: kad neužgriūtų stogo ar nesugadintų pamatų.
Anksčiau sodybos būdavo apželdinamos daugiau mažiau vienodai: aplink sodybą medžiai, kieme – krūmai bei gėlynai. Viskas visiems maždaug buvo aišku, paprasta ir panašu.
Šiuolaikiniais laikais skirtingos ne tik apželdinimo galimybės, tačiau ir norai, poreikiai. Norisi išsiskirti, sukurti kažką, ko nėra pas kaimyną. Deja, dažnai tokiu būdu augalų kaimynystė tampa ne draugiška, o kenkėjiška. Tad ką daryti, kaip taip nenutiktų?
Kenkėjiška augalų kaimynystė: kodėl ne visus augalus galima sodinti šalia namo?
Sodindami mažą klevo ar gluosnio sodinuką retai susimąstome, kokio dydžio medis iš jo išaugs. Dažnam žmogui sunku suvokti, jog ši plona rykštelė vieną dieną taps sunkiai apglėbiamu medžiu su plačia laja ir dar plačiau išsišakojusiomis šaknimis.
Aukšti medžiai ne tik užstoja šviesą namo viduje, tačiau jų nepatartina sodinti šalia pastatų ir dėl šių priežasčių:
- per arti pasodinti medžiai gamtinių stichijų siautėjimo metu gali nulūžti ir užkristi ant namo stogo;
- medžiai sulaiko drėgmę, todėl namuose gali imti veistis pelėsis, pablogėti dailylenčių būklė ar supūti slenksčiai, langinės ar kitos medinės namo konstrukcijos;
- krentantys lapai bei kitos šiukšlės užkemša lietvamzdžius, blogina namo stogo būklę, skatina samanų augimą;
- aukšti medžiai gali pasiekti elektros laidus ar trikdyti kitiems komunikacijų įrenginiams;
- išsikerojusios medžių šaknys gali pažeisti pamatus, vandentiekio, kanalizacijos ar dujų vamzdynus, nusiurbti vandenį nuo kitų augalų;
- augančios šaknys gali iškelti betonuotus įvažiavimo takus, suskaldyti asfaltą ar išardyti kiemo trinkeles;
- labai arti namo sienos ar pamatų pasodinti gėlynai gali pakenkti šioms konstrukcijoms dėl dažno laistymo;
- pavieniai aukšti medžiai yra puikus žaibo iškrovos taikinys;
- be to, kuo arčiau namo auga medžiai, krūmai ar gėlynai, tuo daugiau drėgmės juose užsilaiko, o tuo pačiu tuo daugiau įvairiausių uodų bei vabzdžių pritraukia, kurie nesigėdija užsukti ir pas jus į svečius.
Kokių augalų nereikėtų sodinti arti pastatų?
Dažnai renkantis augalą artimai namo kaimynystei, sunku numatyti, kaip jis atrodys po kelių ar keliolikos metų. Pasirinkimai ne retai būna spontaniški, nes augalas tiesiog patinka, šiuo metu atrodo nedidelis, kompaktiškas ir, svarbiausia, gražus bei puikiai papuošia jūsų sklypą.
Ypač atsakingai reikėtų rinktis medžius, kuriuos planuojate sodinti šalia namo. Bene sunkiausia numatyti ir įsivaizduoti jų dydį po 10 ar 15 metų. Tad pirkdami jauną, gležną sodinuką, būtinai pasidomėkite, kokio aukščio medis iš jo išaugs, kokio pločio bus laja ir, ne mažiau svarbu, kiek teritorijos užims šaknys. Dažnai medžių šaknys būna net iki dviejų kartų didesnio pločio nei laja.
Apskritai nerekomenduojama nei vieno aukšto medžio sodinti šalia ar arti namo. Ne veltui, seniau jais apsodindavo visą sodybos teritoriją, o ne pasisodindavo po langais kokią eglaitę.
Medžių kaimynystė, kurios reikėtų vengti
- Uosis yra ne tik vienas sparčiausiai augančių medžių, tačiau ir turinčių vieną didžiausių šaknų sistemų. Uosio šaknynas toks didelis ir galingas, kad gali iškelti netgi betoninius pamatus. O tada jau iškyla grėsmė ir visam namui.
- Liepa taip pat labai greitai augantis medis. Sparčiausiai ji paauga jau per pirmuosius dvejus metus, tad gana greitai po pasodinimo gali pridaryti bėdų. Liepos šaknys gali iškelti kiemo trinkeles ar sujudinti pamatus. Liepą galima sodinti ne arčiau nei 10 metrų nuo namo.
- Tuopos šaknys yra gana masyvios, tačiau arti žemės paviršiaus, tad tuopa yra lengvai vėjo išverčiamas medis. Be to, ir jos mediena yra trapi, greitai lūžta. Tad nuo didesnio vėjo lengvai gali lūžti šakos ar kamienas. Be to, kad šaknys gali išsikeroti net 20 m spinduliu, pavasarį žydinčios moteriškos lyties tuopos meta baltus pūkus, kurie tarsi sniegas užkloja visą žemę ir skrenda toli aplinkui. Taigi tuopos jokiu būtų nederėtų sodinti šalia namų: kyla pavojus jai užgriūti ant namo stogo, būti išverstai vėjo, masyvi ir plati šaknų sistema bei visiškai nepageidaujami pūkai.
- Klevas kelia problemų tiek virš žemės, tiek po žeme. Jo šakos labai trapios, tad lengvai lūžta nuo kiek stipresnio vėjo. Be to, rudenį pilną kiemą priberia lapų. Negana to, yra labai „godus“, tad stiprios šaknys išsiurbia iš dirvožemio ne tik vandenį, tačiau ir kitas maistingąsias medžiagas. Todėl šalia klevo negalės augti jokie kiti augalai.
- Ąžuolas taip pat yra tas medis, kurio reikėtų vengti artimoje kaimynystėje. Negana to, kad tai didelis, galingas bei ilgaamžis medis, į juos maždaug 50 proc. dažniau nei į kitus trenkia žaibas. Ąžuolo taip pat nesodinkite šalia elektros laidų ar ten, kur praeina kitos komunikacijos.
Kitų augalų kaimynystė, kuri nedera šalia namo
Ne tik dideli ir galingi medžiai gali tapti augalais, kurie ilgainiui ne tik džiugins, tačiau labiau netgi kenks jūsų gerbūviui. Mažesni, net trumpaamžiai augalai gali pakenkti ne mažiau už medžius.
Nepageidaujama kitų augalų kaimynystė:
- Ligustrų gyvatvorės yra dailios, tankios ir ilgaamžės, todėl labai mėgstamos saugant kiemo privatumą. Tačiau ligustrų negalima sodinti šalia namo ar kito pastato sienos, kadangi augdamos jų šaknys prasiskverbia pro mažiausius pamatų plyšius, šiuos gilina ir ardo pamatą. Be to, jų lapai bei uogos yra toksiški žmonėms ir naminiams gyvūnams.
- Gėlių lysvės taip pat nėra geras pasirinkimas sodinimui šalia namo. Nors dauguma yra vienmetės ir, atrodytų, jokios žalos padaryti negalinčios, tačiau gėlynus reikia dažnai laistyti, o nuolatinė drėgmė gali pakenkti namo pamatams bei sienoms.
- Įvairūs vijokliai atrodo labai gražiai besikabarojantys namo sienomis. Vasarą sulaiko karštį ir namuose padeda palaikyti vėsą. Tačiau belipdami namo sienomis, nepastebimai jas pažeidžia, didina nematomus įtrūkimus. Taip pat užlaiko drėgmę ir sienos bei namo vidus pamažu ima pelyti. Be to, vijokliai tampa puikiais namais musėms, uodams ir kitiems vabzdžiams, kurių kaimynystė greičiausiai jūsų nedžiugins.
Keli patarimai, kad augalų kaimynystė džiugintų
Kad augalų kaimynystė keltų tik malonius jausmus ir džiugintų akį bei teiktų nusiraminimą, tereikia laikytis keleto patarimų:
- sodinant bet kokį augalą, o ypač medį, būtinai pasidomėkite, kokio aukščio, pločio jis buvo, kiek plati jo šaknų sistema ir kaip giliai skverbiasi šaknys;
- atstumas nuo namo iki medžio augimo vietos turėtų būti bent ¾ maksimalaus užaugusio medžio aukščio;
- augalus, kurių šaknys skverbiasi labai giliai (pvz., gluosnius, klevus) reikėtų sodinti kuo aukštesnėje sklypo vietoje arba kuo toliau nuo namo bei visų vamzdynų;
- įvertinkite ir saugumą: ar medis lengvai lūžta, virsta, ar neužstos dabar ar ateityje įvažiavimo, neapsunkins matomumo, ar nėra rizikos būti sužalotiems ar kad medis sužalos kitus ir t.t.
- gėlynus, gyvatvores sodinkite toliau nuo pastato sienų;
- neapželdinkite namo sienų vijokliais: įrenkite jiems specialias kopėtėles, apželdinkite terasą ar pergolę.
Kad augalų kaimynystė būtų maloni ne tik jums, nepamirškite laikytis ir įstatymais nustatytų medžių bei krūmų sodinimo atstumų nuo kaimynų bei kaimyninių pastatų. Taip pat visada įvertinkite ateities perspektyvas: augalų augimo greitį, aukštį, plotį bei gyvenimo trukmę.
Šaltinis: derlingas.lt
