Kaip pasakoja specialistė, Žolinė pažymi vasaros ir rudens sandūrą bei augimo pabaigą. Šiuo metu svarbiausi darbai jau buvo nudirbti – javai nupjauti ir suvežti, o uogos ir vaisiai surinkti. Todėl lietuviai atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis bei dėkodavo už žemės subrandintą derlių.
„Ši šventė pažymi ciklo, kuris mums atnešė augimą, žydėjimą ir brandą, pabaiga. Štai, subrendo javai, vaisiai, uogos ir šitas ciklas yra pasibaigęs. Todėl švenčiama padėka už tai, kad mes dabar turime puikų, didelį derlių sau, giminei ir artimiesiems“, – sako E. Valentė.
Šventinami žolynai ir derliaus gėrybės
Anksčiau per Žolinę protėviai garbino deivę Žemyną, pagoniškomis apeigomis buvo pagerbiama deivė gimdytoja Lada, o Lietuvoje įvedus krikščionybę ši šventė sutapo su Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo diena.
„Krikščioniškoji legenda byloja apie tai, kad budėję prie jos kapo apaštalai nusprendė kapą atverti. Visų nuostabai pasirodė, kad ji yra paimta į dangų, o jos karste rado vien nuostabias, žydinčias gėles“, – pasakoja etnologė.
Todėl, pasak etnologės, šią dieną žmonės į bažnyčią renkasi nešini gėlių ar žolynų puokštėmis, o kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kitomis derliaus gėrybėmis. Didžiausi atlaidai būna Pivašiūnuose, Alytaus rajone.
„Dzūkai neša ne tik tik žolynus, gėles ar augalus, bet ir daržoves, obuolį pasmeigtą ant lazdyno šakelės ir net nedidelę kopūsto galvą“, – pasakoja E. Valentė.
Tikima, kad Šv. Mišiose pašventinti žolynai ir gėlės saugos namus nuo žaibų, o gyvulius – nuo ligų: „Tai turi tikrai svarbią, sakralią reikšmę. Į namus parsinešta puokštė buvo užkišama už balkio ar iškaišoma toje vietoje, kur yra šventas paveikslas.
Iš puokštėse esamų vaistažolių galima ir arbatos išsivirti, jos tikrai bus veiksmingos. Galima tas puokštes ir pasmilkinti kambariuose, arba, jeigu yra galvijų, tuomet tvarte.“
Praleiskite laiką su artimaisiais
Etnologė pažymi, kad Žolinė ir Švč. Mergėlės Marijos ėmimo į dangų diena turi tam tikrų sąsajų. Kaip nuo seno lietuviai atsisveikindavo su deive Žemyna, padėkodami motinai Žemei už visas derliaus gėrybes, taip ir krikščioniškasis pasaulis atsisveikina su Marija Dievo motina.
„Ko nors pakėlimas dangun yra atliekamas rituališkai kokiais nors būdais: ar tai mūsų mintyse, ar netgi padaromas koks nors ženklas iš šiaudų ar kitokių priemonių ir sudeginama, tokiu būdu dūmais paleidžiant į dangų.
Visi šie ritualai turi vieną prasmę, kad tai, kas pasibaigia, mes paleidžiame. Ciklas kartojasi ir, kai ateis pavasaris bei vėl atgims gamta, toji Žemyna, deivė Lada ar Mergelė Marija vėl mums atneš galimybę sėti, auginti, žydėti, brandinti. Pradės suktis naujas ciklo ratas.
Kaip vanduo nuo žemės rūku susiformuoja į debesį ir vėl per dangų grįžta į žemę, taip lygiai mūsų veiksmai žymi ir liudija tą patį“, – aiškina pašnekovė.
E. Valentė pabrėžia, kad nuo gilios senovės yra išlikęs paprotys, kuris yra labai svarbus ir šiomis dienomis. Pasak jos, per Žolinę reikėtų susitikti su artimaisiais ir draugais, pabūti kartu ir pabendrauti.
„Šis paprotys kilo iš talkų. Juk anksčiau niekas po vieną derliaus savo sodelyje nenusirinkdavo, visada būdavo talkos. Tą dieną talkininkai ir gentainiai susirinkdavo, nes tai yra derliaus ir ciklo pabaigtuvių šventė.
Ir, žinoma, jie bendraudavo, pasidalindavo tuo, kas yra gerai ir ne itin gerai, o gal ir pagalbos paprašydavo, nes tai puiki galimybė, kadangi visi yra susirinkę“, – pasakoja etnologė.
Svarbi ir reikalinga šventė
Pasak specialistės, taip pat svarbu pasivaišinti ir pašventintomis derliaus gėrybėmis: „Pagrindinis valgis buvo daržovės ir vaisiai bei kepta šviežia duona, kadangi javai užderėjo. Jeigu vaisius nešamas į bažnyčią, po to juo dalinamasi taip pat kaip per Kūčias „kūčele“ ar per Velykas kiaušiniu.“
Etnologė džiaugiasi, kad Žolinė nuo senų laikų yra švenčiama iki dabar. Pasak moters, šios dienos minėjimas yra labai svarbi tradicija, kuri, kaip tikisi E. Valentė, neišnyks dar ilgus metus.
„Tai yra graži, bendruomeninė šventė ir dabar ji, matyt, yra daugiau švenčiama ne tiek šeimoje ar giminėje, bet pačiose bendruomenėse. Mes per visą Lietuvą matome, kad šios dienos minėjimas turi pagreitį.
Ji yra žinoma, laukiama ir mėgstama žmonių. Ir tai puiku, nes tai yra ciklo pabaiga ir labai svarbi data bei šventė“, – džiaugiasi moteris.
