Šiukšlių kalnai, spiečiai musių ir nepakeliamas dvokas – tokia Radastų gatvės pradžioje gyvenančių panevėžiečių kasdienybė. Į konteinerius, pastatytus prie daugiabučių, šiukšles verčia ne tik jų gyventojai, tačiau ir sodininkai, individualių namų šeimininkai. Radastų gatvės gyventoja Janina Švedavičienė, nebeapsikęsdama kasdien po savo langais matomo šiukšlyno, kreipėsi ir į „Panevėžio specialų autotransportą“, ir į Savivaldybę, tačiau visi tik skėsčioja rankomis – nieko padaryti negalime.
Kaip „Sekundei“ pasakojo J. Švedavičienė, šiukšlių konteineriai stovi beveik po jos langais. Tokią kaimynystę būtų galima pakęsti, jeigu ne vis užsukantys prašalaičiai, kurie, užuot atliekas tvarkingai sumetę į konteinerius, krauna į kupetas šalia jų. Daugiabučio gyventojams kartais tenka net patiems sudėti nevalų paliktus maišus, kad tik kiti nebesektų blogu pavyzdžiu. Tačiau bergždžiai stengiasi: po savaitgalio konteineriai paskęsta šiukšlių krūvose ir jų net nebesimato.
„Čia savo šiukšles veža ir sodininkai, ir iš šalia esančio gyvenamųjų namų kvartalo, – piktinasi ponia Janina. – Net jeigu konteineriai apytuščiai, atliekų maišus jie nusviedžia šalia jų. Teko matyti, kad pilnus šiukšlių nedidelius žalius konteinerius turintys gyventojai juos ištuština čia. Kai bandai paaiškinti, kad taip daryti negalima, atšauna, kad jie turi sudarę sutartis ir gali pilti savo šiukšles bet kur!“
Moteris neslepia pasipiktinimo: nors stovi specialūs konteineriai antrinėms žaliavoms, retas kuris savo šiukšles rūšiuoja – viską verčia į bendrus konteinerius. Tad dabar čia dūzgia spiečiai obuolių išspaudomis, sugedusiomis daržo gėrybėmis susigundžiusių vabzdžių.
„Kai prasideda sulčių spaudimo metas, konteineriai net varva nuo sunkos, – skėsčioja rankomis Radastų gatvės gyventoja. – Po savaitgalio čia nebe šiukšlių konteineriai, o šiukšlių karjeras. O musių spiečiai, nepakeliamas kvapas… Net karščiausią dieną negaliu langų atsidaryti. Čia gali ir visokių ligų prisigaudyti.“
Žiūri pro pirštus
Neapsikęsdami tokios netvarkos, gyventojai ne kartą kreipėsi ir į Savivaldybę, ir į „Panevėžio specialų autotransportą“, tačiau toliau kenčia šiukšlyno kaimynystę.
„Dar pavasarį paskambinau į „Panevėžio specialų autotransportą“, nes šiukšlių buvo tiek, kad net konteinerių nebesimatė, – pasakoja J. Švedavičienė. – Tačiau man pasiūlė sumokėti už šiukšlių išvežimą. Bet juk šiukšles čia veža kone pusė Rožyno kvartalo – tai kodėl už jų šiukšles turime mes mokėti? Paskambinau į Savivaldybę: atvažiavo, pasižiūrėjo, pažadėjo įrengti vaizdo kameras. Bet iki šiol nėra nei kamerų, nei tvarkos.“
Pasak miesto valdžios neveiklumu pasipiktinusios moters, paskambinusi į Savivaldybę ji visada sulaukia to paties atsakymo: trūksta lėšų. Tačiau, mano ponia Janina, pakaktų bent pusvalandį pabudėti prie konteinerių, ir vien iš baudų susirinktų sumą, kurios tikrai pakaktų šiukšlėms išvežti.
Kita vertus, reikėtų pagalvoti ir apie gyventojų švietimą, kaip įvairūs prekybos tinklai į pašto dėžutes mėto reklamines skrajutes, taip Ekologijos skyrius galėtų parengti atmintines, kaip svarbu yra ne tik rūšiuoti šiukšles, bet ir jomis tinkamai atsikratyti.
„Kalti yra žmonės, bet ir Savivaldybė į šią problemą žiūri pro pirštus, – sako J. Švedavičienė. – Nemėgstu skųstis, bet kai kantrybė trūksta, tenka imtis ir tokių nemalonių darbų. Kai po mokslų baigimo reikėjo rinktis, kur noriu dirbti, pasirinkau Panevėžį, manydama, kad tai vienas švariausių ir tvarkingiausių miestų. Paradoksas, bet dabar gyvenu kone prie šiukšlyno“, – kalbėjo panevėžietė.
Šiukšles veža net iš rajono
Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė „Sekundei“ teigė, kad probleminių vietų mieste ne viena, deja, šiuo metu nėra finansinių galimybių prie kiekvienos jų pastatyti vaizdo kameras.
„Pirmiausia tai žmonių kultūra tokia, – įsitikinusi specialistė. – Vieni nenori mokėti už šiukšles ir stengiasi jų atsikratyti. Pavyzdžiui, įsigyja nuosavus konteinerius, bet taupydami meta šiukšles į bendrus. Tačiau didžiausia problema – rajone nepakankamai gera šiukšlių surinkimo tvarka, todėl rajono gyventojai jų atsikrato mieste.“
Ypač greitai bendrojo naudojimo konteineriai užpildomi prie įvažiavimų į miestą. Tarp sulaikomų pažeidėjų didžiąją daugumą sudaro būtent rajono gyventojai. Dažniausias pasiteisinimas, anot R. Baltutytės, – jeigu rajone būtų sudarytos sąlygos tinkamai atsikratyti atliekomis, tenykščiai gyventojai mielai mokėtų už tokią galimybę ir nevežtų šiukšlių į Panevėžį.
Anot specialistės, jeigu mieste ir toliau didės atliekų kiekiai, gali brangti jų išvežimas.
„Manyčiau, negražu ir negarbinga miesto gyventojų atžvilgiu, kad jiems tenka mokėti ir už rajono gyventojų atliekas. Nors kiekvieną mėnesį vykdome reidus, probleminėse vietose pastatėme kameras, tačiau nutverti už rankos pažeidėjus itin sunku. Mat patikrinti juos galime tik jeigu šiukšles atvežė mašina, o jeigu mato, kad stovi mūsų darbuotojai, šiukšlių jie tikrai neverčia“, – kalbėjo R. Baltutytė.
Turi mokėti visi
Kad didžioji dalis šiukšlintojų – rajono gyventojai, pastebi ir „Panevėžio specialaus autotransporto“ atstovai. Direktoriaus pavaduotojo Rolando Ramūno teigimu, mieste individualiuose namuose gyvenantys panevėžiečiai neprivalo įsigyti konteinerių: sudarę sutartį su jų įmone, šiukšles jie gali pilti į arčiausiai esantį bendro naudojimo konteinerį.
Kiek kitokia yra soduose ir rajone gyvenančiųjų situacija. Norėdami naudotis Panevėžio miesto atliekų tvarkymo sistema jie privalo sudaryti sutartis, tačiau tokių sutarčių – tik vienetai.
„Didžiausia bėda ir yra, kad rajono gyventojai savo atliekas veža į miestą. Pagal tai, kokius kiekius šiukšlių jie išmeta, manome, kad rajone sutarčių su atliekų tvarkytojais praktiškai nėra“, – sakė R. Ramūnas.
Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė įsitikinusi, kad pagrindinė problema, kodėl į miestą atkeliauja ir rajono gyventojų šiukšlės – geriau išplėtota atliekų surinkimo infrastruktūra. Dažnas jų kasdien važinėja į Panevėžį dirbti, todėl labai patogu čia ir atsikratyti savo šiukšlėmis.
„Tiek miestas, tiek ir rajonas turi užtikrinti, kad būtų pasirašomos atliekų išvežimo sutartys. Kaltinti vien rajono gyventojų negalima – ir miesto gyventojų yra netvarkingų. Kita vertus, priemiestinės gyvenvietės priklauso rajonui, bet šiukšles daug patogiau išmesti mieste. Norint išspręsti šią problemą reikėtų siekti, kad visi be išimties tiek miesto, tiek ir rajono gyventojai būtų sudarę sutartis dėl atliekų tvarkymo“, – teigė V. Gylienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
