Visame pasaulyje žinoma, kad pats pelningiausias verslas – šiukšlės. Tai patvirtina net legendinis Tony Soprano, o jis juk negalėjo klysti. Nors jei Tony gyventų Lietuvoje, gal užsiimtų dar ir šilumos verslu... Šiaulių regione nesutariant dėl naujų šiukšlių išvežimo gyventojams kainų, sujudo ir įmonės. Pasirodo, ŠRATC‘ui jos priverstos mokėti visą kainą už kiekvieną įdarbintą žmogų, net jei jis dirba tik kelias valandas per savaitę. Jei toks žmogus dirba trijose ar keturiose įmonėse, už jį visą kainą turi mokėti kiekvienas darbdavys. Tikra aukso kasykla šiukšlių vežėjams – paslaugos teikti nereikia, o pinigėliai vis tiek kapsi.
Šiukšlina tušti kambariai
Draugystės prospekte veikiantis viešbutis „Šiauliai“ – viena brangiausiai už atliekų išvežimą mokančių įmonių mieste. Viešbučio direktorė Diana Paulauskas teigia, jog per metus šiukšlių vežėjams sumokama apie 10 tūkst. Lt.
„Mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į kambarių skaičių. Ne visi jie būna apgyvendinti, tad šiukšlių tikrai daug neprisikaupia. Tokia tvarka tikrai nėra sąžininga ir teisinga. Ėmus taikyti rinkliavą, priekaištus išsakėme ir šiukšlių vežėjams. Siūlėme jiems mokėti pagal faktinį šiukšlių išvežimą. Jie pripažino, kad mes daugiau mokame, nei turėtume. Vadinasi, mes sumokame ir už tuos, kurie ne visada susimoka“, – piktinasi D. Paulauskas.
Viešbutis „Saulininkas“ per metus už šiukšlių išvežimą sumoka apie 3 tūkst. Lt. Jis taip pat turi dar daugiau priekaištų šiukšlių vežėjams.
„Esame nepatenkinti, nes per daug mokame. Jeigu mes metame į konteinerį, tai mums jo neužtenka, tenka mesti į dėžes. Būna ir kitų problemų – šiukšlių laiku neišveža. Tenka skambinti, priminti, kad atvažiuotų“, – problemas vieną po kitos žeria viešbučio direktorė Asta Drumstaitė. Kaina neatitinka kokybės?
Prekybos centro „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė taip pat pripažįsta, kad ŠRATC teikiamos paslaugos tiek nevertos, kiek už jas sumokama.
„Nerandame bendros kalbos. Nelanksčiai žiūrima į mūsų prašymus pakeisti šiukšlių išvežimo grafiką. Ginkūnuose paskirtas naujas šiukšlių vežėjas, kuris apsilanko tik kartą per savaitę. Mes jau kelis kartus prašėme šiukšles iš mūsų teritorijos išvežti tris kartus, nes per savaitę šiukšlių susikaupia tikrai per daug, kad galima būtų jas laikyti konteineriuose“, – mini O. Malaškevičienė.
Fiksuoto telefono ryšio ir kitas paslaugas teikiančios įmonės atstovas piktinasi, jog ŠRATC neskatina rūšiuoti šiukšlių, o jas rūšiuojančioms įmonėms jokių nuolaidų netaiko.
„Kadangi šiukšlių vežėjai neatvykdavo pakankamai dažnai ištuštinti konteinerių, teko patiems sukti galvą, kaip sumažinti komunalinių atliekų kiekį. Iš vienos įmonės užsisakėme papildomą konteinerį makulatūrai, pranešėme apie tai šiukšlių vežėjams, bet rinkliava mums nuo to nesumažėjo. Kodėl turime mokėti už paslaugą, kurios negauname“, – mini įmonės atstovas.
Dar vienos įmonės atstovas skundėsi, kad ŠRATC‘as tiesiog pasiėmė iš „Sodros“ duomenis apie įmonėje dirbančius žmones ir išrašė sąskaitas už visus. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad nors įmonė registruota Šiauliuose, bet turi filialus, todėl dalis darbuotojų dirba ir gyvena kituose miestuose ir niekada Šiauliuose nesilanko. Taip pat įmonės buvo prašoma sumokėti ir už vaiko priežiūros atostogose esančius žmones bei visą kainą už tuos, kurie dirba tik kelias valandas. Įmonės atstovui nuvykus aiškintis situacijos, vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus ŠRATC‘as išbraukė iš sąskaitos. Dirbi trijuose darbuose – šiukšlini trigubai
Pagal šiuo metu galiojančią rinkliavą visiškai neatsižvelgiama, ar asmuo sukaupia kokį nors kiekį atliekų, kurį reikia tvarkyti, ar – ne. Dabar teršėjas yra kiekvienas žmogus ir kiekviena įmonė. Kiekvienas priverstas mokėti už tai, kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir kad dirba.
Kiek darbuotojai dirba valandų, ar jie dirba visu etatu, serga ar atostogauja, vietinės rinkliavos mokestis nuo to nesikeičia. Yra nemažai žmonių, kurie turi kelis darbus, bet įmonėms skaičiuojant rinkliavą į tai neatsižvelgiama – už tokį žmogų sumoka visos darbovietės. Neatsižvelgiama ir į tai, kad jei žmogus yra registruotas tame pačiame mieste, kur ir dirba, tai jis sumoka pats už šiukšles pagal registracijos vietą ir dar kartą ar net keletą kartų už jį sumoka darbdavys ar darbdaviai. Juk jei šiukšlinama darbe, tai tuo metu nešiukšlinama namie. Jei šiukšlinama viename darbe, tai nešiukšlinama kitame.
Darbuotojų ar vietų skaičius ar plotas – parametras, pagal kurį nustatomi ta pačia veikla užsiimančios įmonės veiklos mąstai. Šiuo metu rinkliavos nuostatuose yra 13 atliekų turėtojų kategorijų ir 5 parametrų pavadinimai. Mažiausia susikaupimo norma – 12 kg per metus 1 m2 nustatyta viešojo maitinimo įmonėms, didžiausia – 600 kg per metus – vietai viešbutyje. Kitoms įmonėms nustatyta norma – 200 kg per metus vienam darbuotojui. Žiūrint iš šalies, toks skirstymas atrodo keistas. Juk viešbučių gyventojai tikrai neatvažiuoja su šiukšlių maišais. Jie nevykdo jokios veiklos, tik permiega, negamina maisto, nes valgyti dažniausiai eina į viešojo maitinimo įstaigas. Būtent prie pastarųjų visada ir pastebėsime maisto atliekų, įvairių pakuočių ir kt. perpildytus konteinerius.
„Rinkliavos mokestis (įmonėse – aut. past.) neskaičiuojamas tik mamoms, išėjusioms vaiko priežiūros atostogų, pateikus VSDFV gavimo spaudu patvirtinta 9-SD formą“, – teigia ŠRATC Rinkliavų skyriaus viršininkė Taika Lebedienė.
Aplinkos ministerijos užsakytoje studijoje dėl įmokų diferenciacijos įvardijama, kad lengvatų sistema turėtų rūpintis savivaldybės. Rekomendacijas ministerijai rengusieji išsiaiškino, jog daugumoje Lietuvos savivaldybių nėra patvirtintų įmokų apskaičiavimo metodikų, todėl įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymas nėra gana skaidrus. Klaidas mato, bet spręsti nesirengia?
Valdžios atstovai pripažįsta rinkliavos už šiukšles trūkumus. Bet ar šis pripažinimas žada gerų pokyčių gyventojams ar įmonėms?
„Ši rinkliava nemotyvuoja rūšiuoti. Ji nėra socialiai teisinga. Apskritai nežinau šimtaprocentinės teisingos sistemos pasaulyje. Kiekvienas atsiskaitymas yra lydimas kitų trūkumų. Jeigu žmogus turi galimybę mažiau mokėti, jis gali pasirinkti rizikingą šiukšlėmis atsikratymo būdą“, – mano Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta. Anot jo, kai kitose savivaldybėse žmonės ar įmonės bando nuginčyti ten nustatytas rinkliavas, dėl tvarkos Šiaulių regione niekas nesiginčija.
„Nuo tada, kai Šiaulių regione buvo imtas taikyti sunkiausias rinkliavos administravimo būdas, neatsirado nė vieno pareiškėjo, kuris teigtų, jog nesutinka su tokiu rinkliavos skaičiavimo būdu. Bet kad jis nėra teisingas, sutinku, jį reikia tobulinti“, – pripažįsta valdininkas.
„Finansinių lengvatų nenumatyta, yra fiksuota įmoka. Reikėtų numatyti tas lengvatas. Jau reikėjo numatyti“, – valdžios atstovų neveiklumą pripažįsta R. Šemeta. Paprašytas paaiškinti, kodėl tai dar nebuvo padaryta, jis negalėjo.
„O kodėl mes negyvename kaip skandinavai?“ – nei iš šio, nei iš to žurnalistės klausė
R. Šemeta. Kada šiukšles rūšiuojantieji ir jų kiekį mažinantieji bus pradėti skatinti lengvatomis? „2013-ieji – pasiruošimo metai“, – mano R. Šemeta. Ar jo prognozės išsipildys?
Šiais metais Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi perdirbti ne mažiau kaip pusę komunalinių atliekų. Jei šie įsipareigojimai nebus įvykdyti, šaliai gali grėsti sankcijos. Dabar Šiaulių regione didžioji dalis komunalinių atliekų patenka į sąvartyną. Kaip ŠRATC žada įgyvendinti šiuos ir kitus įsipareigojimus, nepavyko sužinoti. Apie konkurenciją kritiškai
Savivaldybės, parinkdamos komunalinių atliekų vežėjus, turi pasirinkti konkurenciją užtikrinantį būdą. Tai numatoma Atliekų tvarkymo įstatyme ir Konkurencijos įstatymo nuostatuose. Tačiau Šiauliuose konkurencijos vežant šiukšles nėra. Kodėl – niekas negalėjo paaiškinti.
Vis dėlto Aplinkos ministerijos atstovai kritiškai atsiliepia apie konkurenciją vežant atliekas. „Kiek ji būtina – atviras klausimas. Jeigu ji nėra kontroliuojama, jeigu žaidimo taisyklės nėra aiškios, laisvos konkurencijos sąlygomis tos paslaugos gali būti nekokybiškos ar brangios“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė. Ekspertai konkurencijos blogiu nedrįstų vadinti jokiame sektoriuje.
„Tai esminis kriterijus, kuris leidžia klientui rinktis vieną ar kitą tiekėją. Jie turi stengtis gerinti savo paslaugas, reguliuoti kainas. Dėl konkurencijos visada pirma laimi paslaugos gavėjas“, – prieštarauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Emilis Roželė. Kitur tebetaikomos lengvatos
Savivaldybės vis dar neturi vieningos tvarkos dėl šiukšlių vežėjų. „Už paslaugų užtikrinimą gyventojams atsakingos savivaldybės. Jos parenka įstatymų nustatytą tvarką. Realiai yra du įstatymai – Viešųjų pirkimų įstatymas arba Koncesijos įstatymas. Savivaldybėms suteikta teisė rinktis. Vienose savivaldybėse paslaugas teikia jų įsteigtos įmonės, kitur skelbiami konkursai ir parenkami privatūs vežėjai“, – teigia R. Radavičienė.
Kaune apskritai nėra nustatytos privalomos mokėti rinkliavos – įmonės moka pagal faktą – atsižvelgiama į konteinerio talpą ir išvežimų skaičių. Kai kuriuose miestuose, kur nustatyta rinkliava, įvairios lengvatos numatomos ne tik kai kuriems gyventojams, bet ir įmonėms. Tauragėje 75-erių metų sulaukusiems žmonėms rinkliava mažėja 30 procentų. Mažiau už šiukšles moka ir sutuoktiniai, iš kurių vienam yra nustatytas neįgalumas. Lengvata numatyta ir dėl 180 kW per metus neviršijamo elektros energijos kiekio. Iki 2013 m. lengvatų dar galėjosi tikėtis ir vieniši pensinio amžiaus gyventojai. Nuolaidų ir kompensacijų sistema socialinėms grupėms bei nepasiturintiems ar senyviems gyventojams taikoma ir Skuode. Vilnius atliekų vežėjus renkasi konkursų būdu. Panevėžyje iki šiol rinkliava už atliekų tvarkymą netaikoma. Ten taikomas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo tarifas. Įmoką bando mažinti eksperimentais
Šiuo metu šiukšlių tvarkymo kontrolę dviejuose miestuose – Panevėžyje ir Vilniuje – kai kurios bendruomenės jau bando perimti į savo rankas eksperimentais. Į konteinerius metamos tik komunalinės atliekos, kitos atliekos keliauja į antrinių žaliavų supirkėjų rankas. Šie gyventojai tokiu būdu rūpinasi ne tik ekologija, bet ir viliasi sumažinti savo išlaidas už šiukšlių vežimą. Kiek tai pasitarnautų Šiaulių apskrities gyventojams, sunku pasakyti.
Aplinkos ministerija neseniai parengė rekomendacijas, kurios padėtų nustatyti kintančią įmoką. Anot R. Šemetos, dabar jų pagrindu rengiama metodika vėluoja. Ją dar vėliau turės patvirtinti Vyriausybė. Vyriausybei pritarus atliekas rūšiuojantieji galėtų tikėtis mažesnių sąskaitų.
