Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse veikiančiuose komunalinių atliekų deginimo fabrikuose sunaikinama apie 70 proc. visų buitinių šiukšlių. Liuksemburge sudeginama iki 95 proc., Šveicarijoje - beveik visos atliekos, rašo „Respublika“.
Tarp ES valstybių komunalinės atliekos nedeginamos tik Baltijos šalyse, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Tačiau Lietuvoje prakalbus apie komunalinių atliekų deginimą visuomenė suskilo į dvi stovyklas: vieni griežtai „už“, kiti griežtai „prieš“. Vieni mato tik teigiamas, kiti - tik neigiamas atliekų deginimo puses.
Kad ši nuomonė remtųsi ne nuogirdomis, o realiu vertinimu, praėjusią savaitė Vilniaus bendruomenės, seniūnijų atstovų grupė lankėsi „Spittelau“ atliekų deginimo įmonėje, kuri įsikūrusi pačiame Vienos (Austrija) centre.
Tiesą sakant, nei iš vaizdo, nei iš kvapo nepasakytum, kad čia atkeliauja daugiau kaip trečdalis sostinės buitinių šiukšlių, ir iš karto suvoki skirtumą tarp šios modernios įmonės ir modernaus Kazokiškių sąvartyno. Pati gamykla austrų dailininko ir architekto Friedensreicho Hundertwasserio pastangomis tapo unikaliu meno kūriniu, traukiančiu ne tik energetikos specialistus, bet ir vietos bei užsienio turistus.
Svečius pasitikęs „Spittelau“ atliekų deginimo įmonės viešųjų ryšių specialistas Ernstas Shaueris papasakojo, kad iš pradžių jo atstovaujamos įmonės paskirtis buvo tiekti centrinį šildymą Vienos centrinei ligoninei, o po modernizavimo dabar ji yra antras pagal dydį Vienos šilumos tiekėjas.
Įmonėje per metus sudeginama per 250 tūkst. tonų šiukšlių, o deginant gauta šiluma tiekiama 270 tūkst. gyventojų butų ir maždaug 6000 įmonių.
Kaip rašo „Respublika“, E.Shaueris papasakojo, kad sudeginti vieną toną atliekų kainuoja maždaug 100 eurų (345 Lt). Po vienos tonos sudeginimo lieka apie 250 kg šlako ir 20-30 kg pelenų, keli kilogramai dūmų valymo produktų. Šlakas, specialiais magnetais išrinkus metalo liekanas, panaudojamas skaldai. Kitos liekanos, specialiai apdorojus, gabenamos į sąvartynus. Bet kuriuo atveju tai vos ketvirtadalis to kiekio, kurį reikėtų gabenti į Austrijos sąvartynus, jeigu atliekos nebūtų deginamos.
Šiuo metu tai ir kelia daugiausia nerimo Vilniaus Lazdynų gyventojams, nes netoli jų rajono, greta Gariūnų, ketinama statyti Vilniaus komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Net ir po šios kelionės jie vis dar abejojo, ar Vilniuje statoma įmonė bus tokia pat moderni kaip ir Vienoje. Skirtumas ir tas, kad aplankytoji gamykla priklauso valstybės, o Vilniuje statoma - privačiam kapitalui.
UAB Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos generalinis direktorius Raimondas Petreikis ramina, kad net kalbų negali būti apie tai, kad jai būtų pasirinkta pasenusi technologija. Gamyklų statytojai ES direktyvomis įpareigojami naudoti tik pačią moderniausią įrangą, valymo technologijas, todėl kiekvienas naujas fabrikas yra pažangesnis už savo pirmtakus.
Pasak R.Petreikio, griežtos teršalų išmetimo normos lemia, kad net apie 70 proc. visos įrangos naujai statomose gamyklose sudaro daugiapakopė dūmų valymo sistema, skirta neutralizuoti degimo metu susidarantiems aplinkos oro teršalams.
Negana to, pradėjus šilumos energiją gaminti atliekų deginimo gamykloje, sostinėje būtų sumažinta tarša, kurią šiuo metu skleidžia Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė. „Komunalinių atliekų deginimo gamykloje galima būtų pagaminti apie penktadalį sostinei reikalingos šilumos energijos, rašo „Respublika“.
Buitines atliekas naudojant energijos gamybai modernioje komunalinių atliekų deginimo gamykloje, jų kiekį mūsų šalies sąvartynuose būtų galima sumažinti iki penkių kartų. Todėl deginti atliekas numatyta Seimo ir Vyriausybės patvirtintose energetikos ir atliekų tvarkymo strategijose. Ketinama pastatyti atliekų deginimo įmones Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose.
