Sostinė dūsta nuo šiukšlių, ir ši tema dažniausiai nepatenkintų gyventojų aptariama su kaimynais. Kitų Lietuvos miestų ir apskričių gyventojai pokalbiams, matyt, turi malonesnių temų, nes jiems ši problema nėra nei tokia svarbi, nei tokia brangi, rašo „Lietuvos žinios“.
Vilnius dūsta nuo šiukšlių, o atliekų surinkimo tvarkos šiuo žodžiu vadinti nesiverčia liežuvis - tikra netvarka. Kiekvienas sostinės mikrorajonas turi rūpesčių dėl šiukšlių - viename jų atliekų išvežimas buto ar individualaus namo gyventojams kainuoja 10-15 litų, kitame - net 40 litų per mėnesį, trečiame kaupiasi dvokiantys šiukšlių kalnai, juose nuolat kuičiasi benamiai. Vilniečius stebina ir piktina tiek šiukšlių išvežimo kaina, tiek jos apskaičiavimo sistema. Mat vieni gyventojai moka pagal turimo būsto kvadratinius metrus, kiti atsiskaito pagal sukauptus litrus atliekų konteineriuose.
Tuo tarpu kitos Lietuvos apskritys ir miestai, turėdami mažiau gyventojų, taigi mažiau ir šiukšlių, su jų tvarkymu susidoroja kiek geriau nei sostinė.
Uostamiestis nesiryžta įvesti tvarkos
Klaipėdos apskrityje nuo šių metų balandžio pradžios atliekos pradėtos gabenti į naują, aplinkos neteršiantį sąvartyną Dumpių kaime, bet kiemuose ir šalikelėse vis dar riogso krūvos šiukšlių, - jas palieka mokėti už jų išvežimą vengiantys gyventojai ir įmonės.
Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus duomenimis, kiekvienas klaipėdietis per metus išmeta apie 300 kilogramų atliekų. Didėjant vartojimui, atliekų kiekis kasmet padidėja 5-10 procentų.
Pasak sąvartyną Dumpiuose tvarkančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistų, jo priežiūra yra brangesnė nei senojo, šiuo metu rekultivuojamo Kalotės sąvartyno. Todėl už atliekų išvežimą gyventojai ir įmonės turėtų mokėti daugiau. Iki šiol Klaipėdos apskrityje nėra įvesta rinkliava už šiukšlių išvežimą.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, Klaipėdos mieste apie 30 proc. gyventojų nėra sudarę sutarčių su atliekų vežėjais. „Didžiąją jų dalį sudaro priemiesčiuose, nuosavuose namuose gyvenantys žmonės, kurie už atliekų tvarkymą nemoka jokių mokesčių ir šiukšles veža į miestą“, - skundžiasi valdininkė.
„Lietuvos žinių“ teigimu, dėl panašios situacijos kenčia ir Palangos bei Neringos savivaldybės. Kurortuose nekilnojamojo turto turi ir čia savo gyvenamąją vietą yra deklaravę nemažai pasiturinčių vilniečių, kauniečių, kitų šalies miestų gyventojų. Tačiau didelė jų dalis taip pat nemoka už šiukšlių išvežimą, nes nerasdami namie savininkų atliekų vežėjai neturi galimybės sudaryti sutarčių.
Klaipėdoje rinkliava turėjo būti įvesta nuo šių metų pradžios. Vėliau terminas buvo atidėtas iki balandžio 1-osios, o dabar iš viso abejojama, ar šiemet tą rinkliavą pavyks įvesti.
Sprendimą dėl jos įvedimo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė 2007 metų kovą. Daugiabučių gyventojams buvo nustatytas 2,52 lito už kvadratinį metrą būsto ploto metinis rinkliavos dydis, o vienam individualiam gyvenamajam namui - 240 litų dydžio metinė rinkliava.
Tačiau sumanymą įgyvendinti sutrukdė teisminiai ginčai, kadangi viena atliekų tvarkymo bendrovė pernai apskundė vežėjų parinkimo konkurso sąlygas. Teismo sprendimu konkursas buvo sustabdytas. Tik šiemet keturios atliekų vežėjų įmonės pateikė konkursui savo pasiūlymus dėl trijų zonų, į kurias suskirstyta visa miesto teritorija, aptarnavimo.
Didžiąją dalį atliekų išvežimo rinkos uostamiestyje valdo bendrovė „Specialus autotransportas“, priklausanti vilniečių „Rubicon group“, kuri, pasak neoficialių šaltinių, neva stengiasi atitolinti visuotinės rinkliavos už atliekų išvežimą įvedimą. Šiuo metu atliekų vežėjai turi sudarę sutartis su tiesioginiais teršėjais - gyventojais, namų bendrijomis, daugiabučius namus administruojančiomis bendrovėmis.
Kol kas vartotojams naudingiau teršti pakeles arba mesti atliekas į svetimų daugiabučių konteinerius, nei mokėti visuotinę rinkliavą.
Mokame už pusmetį
Kauno apskrities Stakliškių seniūnijos gyventojai LŽ sakė, kad centralizuotas šiukšlių išvežimas kaimo vietovėse išsprendė daugelį problemų, o paslaugos kaina jiems yra priimtina.
„Atliekų tvarkymo bendrovė gyventojams siūlė rinktis, kiek kartų norėtume, kad atvažiuotų į kaimą šiukšlių išvežimo mašina. Visi vienu balsu nusprendėme, kad užteks kartą per mėnesį. Tie, kas panoro, visi prie namo gavome po pageidaujamo dydžio konteinerį, todėl mokame už sukauptus atliekų litrus. Mūsų sodybai užtenka 120 litrų konteinerio, kurio turinio išvežimas kainuoja 5,6 lito, o kad nereikėtų šios mažos sumos kas mėnesį pervedinėti, mokame už pusę metų į priekį“, - LŽ pasakojo Užuguosčio kaimo gyventoja.
Pasak jos, įvertinus tai, kad šiukšlių išvežimo mašina į jų kaimą atvyksta net iš Alytaus, šis mokestis tikrai nėra didelis. Šiuo metu Užuguosčio kaimo gyventojai laukia ir papildomų konteinerių rūšiuotoms atliekoms.
Suvalkiečiai atliekas dalijasi
„Lietuvos žinios“ rašo, jog Marijampolės apskrityje esančiame Vilkaviškyje spalvoti šiukšlių rūšiavimo konteineriai stovi tik pačiame miesto centre ir, pasak gyventojų, yra visko prigrūsti. Tokių konteinerių nerasi individualių namų, kurių šiame rajono centre itin daug, mikrorajonuose. Todėl paklausta, ar rūšiuoja šiukšles, bent jau stiklą, vilkaviškietė Ginta LŽ sakė: „Nerūšiuoju, kur aš jį galiu rūšiuoti, jei netoliese nėra konteinerio.“ Vis dėlto ji pridūrė, kad šio Suvalkijos miesto gyventojai atliekas rūšiuoja pagal turimas galimybes. „Popierių ir viską, kas dega, manau, beveik visi žmonės nuosavuose namuose sudegina. O visa kita nerūšiuotą meta į buitinių atliekų konteinerius“, - kalbėjo ji.
Pripildytą konteinerį anksti rytą reikia išstumti į gatvę. Šiukšlės išvežamos reguliariai kas antros savaitės nustatytą dieną - grafiko vežėjai laikosi.
Pasak jos, šiame mieste už individualaus šiukšlių konteinerio išvežimą kas antrą savaitę privačių namų savininkai moka po 2,50 lito už kiekvieną gyventoją. Panašią kainą už šiukšlių tvarkymą, jos žiniomis, moka ir Vilkaviškio daugiabučių namų gyventojai - 2,70 lito.
Vis dėlto vilkaviškietė atkreipė dėmesį, kaip skaičiuojama paslaugos kaina. „Jeigu per dvi savaites būna pripildyta tik pusė mūsų kiemo šiukšlių konteinerio, tai mokesčio vežėjai nemažina, o jei kitą kartą kokį maišą papildomai, pavyzdžiui, lapų, ant viršaus uždedi, tai jo nepaima - numeta. Todėl šiukšles dalijamės su kaimynais - mes nešam pas juos, kai mums į konteinerį netelpa, o jų pustuštis, o kitą kartą, jeigu šiukšlių daugiau atsiranda pas juos - jie pas mus į konteinerį sumeta“, - pasakojo Suvalkijos gyventoja.
Mėtosi dėvėtų drabužių siuntos
Nuolat girdėdami apie apsišiukšlinusius sostinės, pajūrio gyventojus, panevėžiečiai trauko pečiais. Panevėžyje tikrai nematyti perkrautų šiukšlių konteinerių, o atliekos pilamos į juos, bet ne šalių jų.
Tiesa, miestą nuo šiukšlių kuopiančios Panevėžio specialios autotransporto įmonės direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rinkevičius teigia, kad papildomų problemų jiems pridaro dėvėtais drabužiais prekiaujantys verslininkai.
Veikiausiai dėvėtais drabužiais prekiaujančių krautuvėlių gausa garsėjančio Panevėžio žmonės šiuo geru jau apsirūpino, tad neturėdami kur dėti iš Vakarų Europos parsigabentų skudurų siuntų, prekeiviai neretai jas sumeta šalia konteinerių.
Sukrauti drabužiai žmones traukia, šie juos naršo, tampo, paskleidžia kone po visą mikrorajoną. „Mūsų darbuotojai, rankiodami išmėtytus niekam nereikalingus skarmalus turi itin daug darbo“, - pabrėžė R.Rinkevičius.
Jis teigė, kad švarą Panevėžyje įvertino ne tik miesto gyventojai, bet ir aplinkos specialistai. „Žemės dieną Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas perdavė mums Aplinkos ministerijos įvertinimą ir pasakė, kad esame vienas švariausių Lietuvos miestų“, - džiaugėsi R.Rinkevičius.
Panevėžyje, pasak jo, yra įrengta 170 buitinių atliekų aikštelių, jose pastatyta daugiau kaip 800 šiukšlių surinkimo konteinerių. Atliekos čia neužsibūva - jos išvežamos pagal iš anksto sudarytą grafiką ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis.
Pasak direktoriaus pavaduotojo, apmaudu, tačiau vis dėlto yra miestelėnų, kuriems pritrūksta valios šiukšles nunešti iki konteinerių. Taip neretai elgiasi buvusių bendrabučių gyventojai - jie įvairias atliekas, net ir spinteles ar lovas, išmeta pro kambario langą.
Daugiau vaikų - pigesnės šiukšlės
Be to, vis randama šiukšlių krūvų įvairiose Panevėžio vietose, greičiausiai ten jas suveža privačių namų gyventojai, nenuomojantys individualių buitinių atliekų konteinerių. R.Rinkevičius sakė daug vilčių dedantis į Panevėžio savivaldybėje ką tik įsteigtą Tvarkos ir kontrolės skyrių, kurio specialistai turėtų įtikinti visus privačiose valdose gyvenančius miestiečius įsigyti po tokį konteinerį ir neteršti miesto.
Anot jo, nuo šio mėnesio privačių namų gyventojams, turintiems 120 litrų talpos konteinerį, kartą per mėnesį išvežti šiukšles kainuoja 3,29 lito, turintiems 240 litrų konteinerį, jį išvežti kainuoja 6,58 lito.
Vienam daugiabučio namo gyventojui per mėnesį šiukšlių išvežimas kainuoja nuo 1,89 iki 3,15 lito, nelygu kiek šeima augina vaikų. Kuo daugiau namuose auga vaikų, tuo už išvežamas šiukšles mokama mažiau.
Problemų dėl šiukšlių išvežimo neturi ir Panevėžio rajonas. Bene atokiausiai nuo miesto nutolusios Vadoklių seniūnijos seniūnas Antanas Pocius LŽ sakė, kad viso rajono šiukšles surenka Panevėžyje susikūrusi bendrovė „Švaros komanda“. Šiukšliavežė iš Panevėžio į kiekvieną rajono miestelį vyksta kartą per mėnesį, už šią paslaugą gyventojai moka po 6 litus. Pasak A.Pociaus, dar ne visi gyventojai įsigijo šiukšlių konteinerius, tačiau šiuo metu kaip tik rengiamas dokumentas, įpareigosiantis žmones tai padaryti.
Ir Panevėžyje, ir rajone trijų rūšių atliekos - stiklo, popieriaus ir plastmasės - rūšiuojamos į specialiai tam pastatytus konteinerius. Ir A.Pocius, ir R.Rinkevičius mano, kad rūšiuoti atliekas aukštaičiams patinka - jie tai daro gana noriai.
Šiauliuose - bendra sistema
Šiaulių apskrityje jau pusantrų metų veikia bendra komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Nuo šių metų sausio prie jos yra prisidėję visi apskrities rajonai.
Apskrityje dabar veikia tik vienas Aukštrakių sąvartynas. Atliekų vežėjai visiems gyventojams privalo nemokamai parūpinti konteinerių. Jei jų pritrūksta, gyventojai laikinai gauna plastmasinių šiukšlių maišų. Vežėjai taip pat yra atsakingi už tvarką prie konteinerių, pastatytų daugiabučių namų kiemuose. Šiukšlių tvarkymą administruoja Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), kuris taip pat diegia atliekų rūšiavimo sistemą.
ŠRATC viešųjų ryšių specialistas Zenonas Kučinskas sako, kad šiukšles rūšiuoti jų susidarymo vietoje yra pats geriausias sprendimas - atliekos būna švariausios. Pagal projektą apskrityje jau įrengta per 300 konteinerinių aikštelių, jose gyventojai palieka rūšiuotas atliekas. Aplinkos ministerija pernai nupirko 754 konteinerius antrinėms žaliavoms: stiklui, popieriui, plastikui. Šiemet dar bus pastatyti 966 tokie konteineriai.
Apskrityje veikia 34 didelių matmenų atliekų priėmimo punktai. Gyventojai čia gali nemokamai palikti šaldytuvus, televizorius, sofas, kitus nenaudojamus daiktus.
Rūšiuojame negrabiai
Ar šiauliečiai rūšiuoja atliekas? „Jei žmogus ateina skųstis, kad jo kieme nėra konteinerių antrinėms žaliavoms, vadinasi - jų poreikis yra“, - sakė Z.Kučinskas.
Tačiau, palyginti su vakarietiškais standartais, rūšiuoti atliekų dar nesame įpratę. Dažniausiai žmonės nesuspaudžia išmetamų plastikinių butelių, ir vežėjams tenka gabenti orą. Retas kuris išmesdamas kartoninę dėžę, ją išlanksto. Didelė dalis žmonių atliekų visai nerūšiuoja.
„Jeigu atliekų nerūšiuosime, naująjį Aukštrakių sąvartyną užpildysime po kelerių metų. 10 mln. litų kainavęs sąvartynas bus išnaudotas neefektyviai“, - sakė Z.Kučinskas.
Rinkliava prigijo
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, visoje Šiaulių apskrityje įvesta rinkliava už atliekų tvarkymą. Vienas gyventojas sumoka 40 litų per metus arba 3,34 lito per mėnesį. Tik Šiaulių rajone rinkliava diferencijuota. Šalia Šiaulių miesto esančių didžiųjų gyvenviečių gyventojams mokestis toks pat - 40 litų per metus, o gyvenantiems individualiose valdose ar sodų bendrijose teisiškai įregistruotuose gyvenamuose namuose pakanka sumokėti 18 litų per metus. Gyvenantiems daugiabučiuose namuose - 25 litai per metus. Vienkiemių gyventojai už atliekų išgabenimą moka 11 litų per metus.
Žinoma, pasitaiko, kad kai kurie privačių namų gyventojai atliekų maišus veža į daugiabučių konteinerius, o statybininkai, užuot sumokėję už statybinio laužo sutvarkymą, išverčia jį pamiškėje. Z.Kučinskas įmonių atliekų tvarkymo apskaitoje įžvelgia daug netvarkos.
Dzūkai peikia konteinerius
Alytaus mieste ir rajone šiukšlių surinkimu ir išvežimu rūpinasi UAB „Dzūtra“. Pagal nustatytas miesto tvarkymo taisykles šiukšlės iš daugiabučių namų kiemų išvežamos kasdien, o iš individualių namų - du kartus per mėnesį.
Butų savininkai per mėnesį moka 3,4 lito už kiekvieną žmogų, o iš privačių namų savininkų mokestis imamas už kiekvieną išvežimą. 120 litrų konteinerio turinio išgabenimas kainuoja 5,51 lito (per mėnesį - 11,02 lito), dvigubai didesnio - 7,19 lito arba 14,38 lito per mėnesį.
Anot „Dzūtros“ Alytaus regiono vadovo Algimanto Dirsės, kyla problemų dėl atliekų išvežimo iš individualių namų, nes kai kurie jų savininkai spyriojasi, esą jiems visiškai pakanka atliekas išvežti kartą per mėnesį.
Alytaus miesto gyventojai turi galimybę rūšiuoti buitines atliekas, bet ne visi tai daro noriai ir šiukšles pila į bendrus konteinerius. Daugelį piktina tai, kad stiklui, plastikui ar popieriui skirtų konteinerių mažos angos. „Žmonės be reikalo piktinasi“, - sakė miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Tarasevičius. - Angos ne per mažos, jos skirtos specialiai maisto pakuočių tarai, o stiklo lakštus, didžiulius kartono lapus reikia mesti į bendrą konteinerį.“
Nors mieste veikia didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelė, nemokamai priimami nereikalingi šaldytuvai, televizoriai, baldai ir kitos panašios atliekos, didžioji dalis gyventojų nesivargina jas vežti ir palieka prie konteinerių. „Surenkamos ir tokios šiukšlės, ką darysi“, - teigė A.Tarasevičius.
Alytaus rajono gyventojai už šiukšlių išvežimą moka tiek pat, kiek ir miesto individualių namų savininkai. Vėsiuoju metų laiku atliekos išvežamos kartą per mėnesį, šiltuoju - du kartus.
Lazdijų rajono savivaldybėje - kitokia atliekų surinkimo ir išvežimo tvarka. Čia imamas 1,93 lito mokestis už gyvenamojo ploto kvadratinį metrą tiek iš daugiabučių gyventojų, tiek iš mieste ar kaime gyvenančių privačių namų savininkų. Didelio gabarito atliekos nemokamai surenkamos du kartus per metus.
Nuo šių metų vasario Lazdijų rajone pastatyta 40 komplektų rūšiavimo konteinerių, už poros mėnesių žadama pastatyta dar tiek pat. „Miesto gyventojai atliekas rūšiuoja visai neblogai, o kaimuose tai prigyja gana sunkiai“, - teigė bendrovės „Lazdijų komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoja Laima Patackaitė.
Daiva Baronienė , Alvydas Januševičius, Mindaugas Milinis, Rita Krušinskaitė, Jolita Žvirblytė
