Europos Žemės stebėjimo programos „Kopernik“ mokslininkai nustatė, kad vidutinė temperatūra buvo gerokai didesnė Skandinavijoje ir didžiojoje Rytų Europos dalyje. Suomijoje buvo užfiksuota šilčiausias birželis nuo 1961-ųjų. Sibiro Arkties zonoje taip pat buvo fiksuojami šilumos rekordai.
Aukštesnė nei vidutinė temperatūra pastebėta centrinėje JAV dalyje, Kanados šiaurės rytuose, daugelyje Afrikos šalių, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje.
Žemesnė nei įprasta temperatūra buvo užfiksuota tik kai kuriuose pietiniuose Europos regionuose, Rusijos vakarinėje dalyje ir Vakarų Sibiro regionuose bei Šiaurės Indijoje.
Antrasis šio amžiaus dešimtmetis – karščiausias per visą istoriją
2010-2019 metai buvo karščiausi per visą stebėjimų istoriją, skelbiama NASA ataskaitoje.
Kiekvienais praėjusio dešimtmečio metais buvo fiksuojami rekordai, išsiskyrė tik 2016-ieji, kurie tapo rekordiniais per visą istoriją.
2019-ieji pagal oro temperatūrą Žemėje nusileido tik 2016-iesiems ir pasiekė antrąją vietą nuo pat stebėjimų pradžios 1880-aisiais.
Gauti NASA duomenys rodo, kad nuo 1960-ųjų kiekvienas dešimtmetis buvo šiltesnis už praėjusį. Ekspertai pažymi, kad galima užtikrintai teigti: paskutiniai 5 metai buvo šilčiausi per paskutinius 140 metų.
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos duomenimis, vidutinė pasaulinė temperatūra buvo 0,95 laipsnio pagal Celsijų aukštesnė negu XX a. vidurkis ir, NASA duomenimis, 1,11 laipsnio aukštesnė negu XIX a.
Ekspertai pažymi, kad globalaus atšilimo tendencija yra didžiąja dalimi nulemta dėl žmogaus veiklos.
Šylanti temperatūra Žemės atmosferoje ir vandenynuose sukelia ledynų tirpimą Grenlandijoje ir Antarktidoje, padidina tokių pavojingų reiškinių, kaip šilumos bangos, gaisrai, tornadai ir stiprūs krituliai, skaičių.
