Paskutiniu metu mirtis pasiglemžė daugybę iškilių, žinomų Lietuvos žmonių gyvybes. Tačiau net iškeliavę Anapilin jie lieka žmonių širdyse.
2022-ųjų pabaigą pažymėjo skaudžios netektys
Gruodžio 19 d. tikinčiuosius sujaudino žinia apie 77-erių Telšių vyskupo emerito dr. Jono Algimanto Borutos – vieno iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių, Laisvės premijos laureato – mirtį.
Tądien pasiekė dar viena skaudi žinia – mirė ilgametė Kėdainių ligoninės gydytoja Aurelija Skavronskienė.
Gruodžio 20-ąją eidama 53-uosius gyvenimo metus, po sunkios ligos mirė medikė, edukologė, socialinė pedagogė – metodininkė, valstybės tarnautoja, žymi visuomenininkė, Lietuvos edukologijos universiteto alumnė Alma Radvilė.
Tą pačią dieną netekome ir Kauno Senjorų tarybos pirmininko, buvusio Kauno miesto Kelių policijos viršininko ir miesto tarybos nario Gedimino Žemaičio.
Gruodžio 21 d. Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų Draugija pranešė, kad eidama 80-uosius gyvenimo metus, mirė žymi Lietuvos lituanistė, edukologė Ona Audronė Bitinienė.
Praėjusių metų gruodžio 28-ąją užgeso 42-ejų nuomonės formuotojos, verslininkės Agnės Jagelavičiūtės gyvybė. Šaltinių duomenimis, moteris sirgo, buvo gydoma ligoninėje ir mirė dėl ligos komplikacijų.
Gruodžio 30 d. Kėdainius sukrėtė dar viena skaudi netektis – eidamas 68-uosius metus mirė žinomas kraštietis, politikas, muzikantas ir menininkas Viačeslavas Čerenkovas. Jis buvo roko grupės „Ramybės skveras“ gitaristas, taip pat pristatė ne vieną savo tapybos darbų parodą. Praėjusios kadencijos metu jis taip pat ėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2022-ieji užsibaigė liūdnomis žiniomis – gruodžio 31 d., eidamas 82-uosius metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas, ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytas Miliauskas.
Metai prasidėjo netektimis
2023 m. Lietuvoje taip pat prasidėjo skaudžiomis žinomis – sausio 2-ąją mirė dainininkas, grupės „2 Donatai“ lyderis Donatas Čižauskas. Vyrui buvo vos 33-eji, jis turėjo mažą dukrelę, mylimą žmoną. Žiniasklaidoje keliama versija, kad garsus atlikėjas nusižudė, tačiau tv3.lt ši informacija kol kas nėra patvirtinta.
Tą pačią dieną pranešta apie dar vieną netektį – mirė Kriaunų muziejaus kūrėja ir puoselėtoja, istorikė, Lietuvoje dar žinoma kaip Kriaunų ragana, Algimanta Raugienė (1941-2023). Sausio 3-ąją nuskambėjo žinia apie tapytojo modernisto, ilgamečio Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, menininkų grupės „24“ nario Kosto Dereškevičaus mirtį. Jis mirė eidamas 86-uosius metus.
Tą pačią dieną ligoninėje mirė dėl daugelio veiklų klaipėdiečiams puikiai pažįstamas Benas Šimkus. Pastaruoju metu B. Šimkus buvo garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ pirmininkas.
Sausio 5 d. Širvintų rajono savivaldybė pranešė apie dar vieną netektį – eidama 84-uosius metus mirė ilgametė Širvintų gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Marija Paunksnienė.
Sausio 6-ąją pažymėjo dvi skaudžios netektys. Tądien užgeso džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ rengėja Indrė Jučaitė, pralaimėjusi ilgai trukusią kovą su sunkia liga – smegenų vėžiu. Pranešta ir apie Vidos Pieniutienės – Lietuvos neįgaliųjų draugijos valdybos narės, ilgametės Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės – mirtį po sunkios ligos.
Sausio 8 d. netektis sukrėtė Anykščius – mirė architektas, politikas, literatas, poetas, kultūros organizatorius ir visuomenininkas Žilvinas Pranas Smalskas. Sausio 9 d. pasiekė dar viena skaudi žinia – mirė Lietuvos regionų partijos Utenos skyriaus pirmininkas, verslininkas Artūras Šilanskas.
Sausio 10-ąją pranešta, kad dieną prieš netikėtai mirė žinomas šalies šachmatininkas, „Margirio“ klubo atstovas bei treneris Tomas Tamošiūnas. Jam buvo 48-eri. Įtariama, kad jo gyvybę pasiglemžė širdies perkrova.
Sausio 10-osios naktį užgeso kunigo, monsinjoro Jan Kasiukevič gyvybė. Tą pačią dieną netikėtai užgeso garsaus pajūrio architekto Alfredo Gumuliausko gyvybė. Vyras mire staiga, važiuodamas tarpmiestiniu autobusu į Palangą.
Sausio 12-ąją sporto pasaulį sukrėtė universaliosios kovos sportininko, trenerio Vladimiro Ališausko mirtis. Vyrui buvo 54-eri, jo gyvybė užgeso po kovos su sunkia liga. Tą pačią dieną, eidamas 85-uosius metus, į Amžinybę iškeliavo Vilniaus pedagoginio universiteto prof. habil. dr., etnologas, žymus folkloro tyrinėtojas Jurijus Aleksandrovičius Novikovas.
Sausio 16-ąją sporto gerbėjai sulaukė dar vienos skaudžios žinios – Anapilin iškeliavo legendinis Lietuvos irkluotojas bei treneris, olimpinis čempionas Vladas Česiūnas. Vyrui buvo 82-eji.
Vakar Lietuva neteko dainininkės, estrados legendos Vitalijos Katunskytės. Jos gyvybė užgeso einant 68-uosius metus. Kol kas tiksli jos mirties priežastis nežinoma, įtariama, kad gyvybę pasiglemžė problemos su širdimi.
Šiandieną, sausio 19 d., šalį apskriejo dar viena skaudi žinia – mirė vos 49-erių sportininkas, nusipelnęs Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas Marius Zibolis, atstovavęs Lietuvą paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose.
Žinomų žmonių mirtys sukrečia
Daugybė žinomų žmonių mirčių sukrėtė ne vieną lietuvį, tačiau liūdesys dėl garsių žmonių mirties, anot klinikinio psichologo Antano Mockaus, yra natūrali ir normali reakcija.
„Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjas, klinikinis psichologas A. Mockus anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra sakęs, kad dažnai visuomenę sukrečia žinomų, neretai viešumoje ar socialiniuose tinkluose matomų žmonių mirtys.
„Su didesnio žinomumo žmonėmis kiekvienas iš mūsų turime kažkokį santykį. Vieni galbūt seka juos socialiniuose tinkluose arba domisi jų kūryba, tad turi nemažą svarbą jų gyvenime, mąstyme ir kituose patyrimuose“, – teigia klinikinis psichologas.
Žinomo žmogaus netektis taip pat nulemia tam tikrus gyvenimo pokyčius – dažnai žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose matomi asmenys staiga dingsta iš mūsų kasdienybės:
„Kai jo staiga nebėra, ypač veikia staigumo momentas, įprastoje kasdienybėje staiga kažkas dingsta, tada įvyksta menkesnis ar stipresnis praradimas.“
Visuomenę itin stipriai sujaudina staigios jaunų žmonių mirtys. Kaip anksčiau teigė pašnekovas, tai kiekvienam primena, koks gyvenimas trapus, kad mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis.
„Kai kuriems žmonėms pati mirties tema yra sukrečianti, ypač jauno žmogaus, staigi mirtis labiau sukrečia, paveikia. Tada kiekvienas žmogus pagalvoja apie save, kad aš esu mirtingas, taip gali nutikti ir man.
Nerimastingi žmonės labiau sunerimsta, pradeda galvoti, ar neserga kažkokiomis ligomis, kad ir jų tai laukia. Įrodymas, kad jauni žmonės irgi miršta, kiekvieną priverčia pagalvoti apie save“, – pasakojo A. Mockus.
Kuo asmuo artimesnis, tuo stipriau išgyvename jo netektį, teigė A. Mockus, tačiau jautriai paveikti gali ne tik artimo asmens mirtis. Net jei žmogus yra nepažįstamas, bet, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose dalinasi savo kasdienybe, mintimis, kurios mums artimos, užsimezga emociškai artimesnis ryšys.
„Emocinis ryšys su kiekvienu žmogumi yra individualus. Jeigu žinomas žmogus yra svarbus, žmogus išgyvena jo netektį“, – paaiškina psichikos sveikatos specialistas.
Vienus asmenis žinomų žmonių mirtys paveikia trumpesniam laikui, kitus gali sukrėsti iki gelmių, į viršų iškelti ilgai viduje slypėjusias neigiamas emocijas. Tokiu atveju A. Mockus ragino nebijoti kreiptis pagalbos – pasikalbėti su artimuoju, paskambinti į telefonines psichologinės pagalbos linijas, kreiptis į psichologą.