Šie metai šalies cukrinių runkelių augintojams dar palankūs, tačiau runkeliai ūkininkams vėl gali tapti nepatrauklia kultūra – jau kitais metais mažėja jų supirkimo kainos.
Naujo derliaus cukrus
Pasak Kėdainių cukraus fabriko žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, žaliavą ekologiško cukraus gamybai išaugino apie dvi dešimtys ūkių, priklausančių „Auga group“.
Šiemetė gamybos pradžia įmonėje prasidėjo viena diena anksčiau nei pernai. Direktoriaus teigimu, šiemet Lietuvoje vėl laukiama didžiulio tiek ekologinių, tiek įprastinių cukrinių runkelių derliaus. Bendrovė supirks dalį runkelių ir Latvijoje.
S. Mozerio duomenimis, pernai tradiciniai ūkiai kasė vidutiniškai 72 t/ha saldžiųjų šaknų – buvo rekordinis derlingumas. Šiemet rugpjūčio pabaigoje cukrinių runkelių šaknų cukringumas siekė 15,5 proc., todėl perdirbėjai viliasi, jog šiemetis vidutinis šakniavaisių cukringumas gali būti 1 proc. didesnis negu pernai, o derlius tonomis panašus kaip 2023 metais.
„Augintojams labai puikūs metai dėl to, kad runkelių supirkimo kainos suderėtos vis dar aukštos, todėl laukia labai geri metai“, – perdirbimo sezonui prasidedant prognozavo S. Mozeris.
Per šį gamybos sezoną Kėdainių cukraus fabrikas yra pasiruošęs perdirbti arti 1 mln. t saldžiųjų šaknų. Planuose – panašios apimtys, kaip ir pernai.
Anot S.Mozerio, runkeliai šiemet labai sveiki, gražūs, mažai paveikti ligų. Kažkiek kai kuriais momentais kai kur šiems augalams vasarą pritrūko kritulių ir rugsėjį buvo sausoka. Net ir per gamtos kataklizmus cukriniai runkeliai atsilaikė.
„Čia reikia dėkoti, kad mažai nukentėjo. Aplink Šiaulius, Joniškio rajone, Latvijoje, gamta siautėjo, bet kažkaip aplenkė cukrinių runkelių augintojų laukus. Kai kur prasisuko net kaimynystėje. Vieno kito augintojo runkeliai gavo krušos, buvo nudaužyti lapai, bet buvo ankstyvoji vegetacijos fazė ir runkeliai sugebėjo užsigydyti žaizdas, nes runkelis – gana gajus augalas“, – pasakojo fabriko žemės ūkio direktorius.
Dabar, anot S. Mozerio, pagrindinis iššūkis – didžiulis derlius laukuose ir ilgas sezonas. Perdirbėjai tikisi, kad šiemet žiemos pradžioje nebus tokių stiprių šalčių, kaip pernai, kai runkeliai esant labai žemai temperatūrai kai kur laukuose užšalo ir sušalę netiko perdirbimui.
Po pernykščių „pamokų“ iš anksto kalbasi su augintojais, ką reikės padaryti, kad žaliavą tinkamai laiku nukastų, sausai susandėliuotų, uždengtų, nelauktų, kol užšals, tinkamai išsaugotų. Tikisi, kad ir pats fabrikas, kuris, anot S. Mozerio, yra didžiulis inžinerinis įrenginys, dirbs stabiliai ir ritmingai.
Darbymetis – jau netrukus
Šakių krašto ūkininkus vienijančio ŽŪK „Sūduvos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Juozas Valaitis VL sakė, kad šie metai Zanavykijoje cukrinių runkelių auginimui buvo margoki. Jo teigimu, pavasarį pasėjus runkelius žemė greitai uždžiūvo, paskui buvo šlapia, tad pasitaikė visokių periodų.
Pagal grafiką, J. Valaitis rugsėjo 23 dieną iš savo ūkio pradės vežti derlių į Kėdainių cukraus fabriką. Rugsėjo 10 dieną jis stebėjo runkelių laukuose itin perdžiūvusią žemę ir svarstė, kaip reikės runkelius iškasti.
„Vietomis, kur lengvesnės žemės, tai net iškritę augalai, jų lapai nugeibę. Bet gavę lietaus atsigauna“, – situaciją runkelių laukuose apibūdino J. Valaitis. Šiemečiai runkeliai, pagal atliktus tyrimus, anot ŽŪK vadovo, turėtų būti cukringi. J. Valaičio ūkyje Degutinės kaime planuojamas vidutinis derlius.
Darbymečiui ruošiasi ir kiti Sūduvos krašto ūkininkai. ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis tikisi, kad šiemet cukrinių runkelių derlius Sūduvoje vėl būsiąs neblogas, nors runkelių augimo procese buvo ir išbandymų.
Vasarą su ūkininkais pasikalbėdavę, kad galbūt užauginsią rekordinį derlių Lietuvoje, bet rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje karščiai jau truputį nugąsdino – ant runkelių lapų atsirado rudmargės ligos požymių.
„Kur podirvis blogesnis, laukuose runkeliai tokiais nukritusiais, nuvytusiais lapais. Jų augimas rugpjūčio pabaigoje tikrai buvo sustojęs, tad nežinau, kaip čia bus. Ar bus tie rekordai. Kad nebūtų kaip buvo su grūdais, rapsais, kai pavasarį visi kalbėjo, kad bus rekordai, o taip nei buvo, nei ką“, – dvi šiemetes situacijas lygino ŽŪK vadovas.
Iki rugsėjo 11 dienos Marijampolės regione runkeliams labiausiai trūko lietaus, bet augintojai jo sulaukė naktį iš rugsėjo 10-osios į rugsėjo 11-ąją, kai pagaliau gausiau lietus palaistė laukus.
Iš Marijampolės regiono ūkininkų laukų užaugintos saldžiosios šaknys daugiausia keliaus į Marijampolėje veikiantį cukraus fabriką, vos keli ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ ūkininkai sutartis sudarę su Kėdainių cukraus fabriku.
Kėdainiečiai jau pradeda planuoti ir kitų metų darbus. Jie neneigė, kad šiame sektoriuje laukiamos permainos – mažės cukrinių runkelių supirkimo kaina. Tą diktuoja globalūs reiškiniai.
„Kas vaikštome į parduotuves, matome, kad cukraus kainos yra nukritusios. Cukranendrių plotai – dideli, derliai pernai augo, Europoje pagaminamo cukraus kiekiai irgi didėjo. Šiemet laukia vėl „aukšti“ derliai. Visi šie procesai daro įtaką cukraus kainai. Jos kritusios. Atitinkamai perdirbėjai negali mokėti tokios kainos, kokią mokėjome iki šiol“, – aiškino S.Mozeris.
Kol buvo palankios kainos rinkoje, perdirbėjai galėjo ūkininkams mokėti daugiau. Palanki kaina dar ir šiemet, nes yra priimti įsipareigojimai. Nuo 2025 metų dalis kainos bus susieta su fabriko pelningumu, o kita augintojui mokama kainos dalis – fiksuota. Jei nebus pelno, bus tik fiksuota kaina.
„Tai visai Europai būdinga tendencija, nes pernai buvo didelis derlius, šiemet laukiamas vėl didžiulis, tai natūralu, kad visi norės susibalansuoti savo pajamas ir išlaidas“, – apie tai, kad teks keletu procentų susimažinti gamybos apimtis ir mažiau supirkti cukrinių runkelių 2025 metais, kalbėjo S.Mozeris.
Negalutiniais ir nepatvirtintais duomenimis, Kėdainių cukraus fabrikas ruošiasi gamybos apimtis ir žaliavos kiekius mažinti 6 proc.
Be runkelių – sudėtinga
„Naujienų kol kas neturime. Ateinančių metų sutarčių, skirtingai negu kėdainiečiai, su Marijampolės cukraus fabriku dėl derliaus mes dar nesame pasirašę. Šis fabrikas tokio noro dar neišreiškė. Sakė, kad dėl kainų ir sutarčių tarsimės pasibaigus sezonui. Pasaulinė cukraus kaina biržose nukritusi, tai turbūt tie lūkesčiai nėra tokie labai jau linksmi.
Jeigu Kėdainiai duos 29 Eur/t, bijau, kad ir Marijampolėje kažką panašaus mums pasiūlys. Tai labai nekokios augintojų nuotaikos, lyginant su praėjusiais ar šiais metais“, – į ateities perspektyvą pažvelgęs kalbėjo ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas A.Pališkis.
„Prieš metus auginome už 51 Eur/t, šiemet už 41 Eur/t, o kitais metais gal reikės tik už 30 ar 29 Eur/t auginti, tai kas galėtų tuo džiaugtis?“ – retoriškai klausė jis.
Pasak A. Pališkio, ūkiams atpigo žaliavos – trąšos tapo pigesnės, tad savikaina šiek tiek sumažėjo, bet tikrai ne 20 Eur/t cukrinių runkelių, kad būtų galima tiek mažinti supirkimo kainą. Jeigu taip nutiks, runkelių auginimas nebebus toks pelningas ir ši kultūra nebebus tokia paklausi, kokia buvo.
Suvalkijos, kaip ir visos Lietuvos, ūkininkai šį rudenį turi pasilikti žemės plotus kitų metų runkelių sėjai. Vieni planuoja ir toliau auginti šią kultūrą, kiti dar galvoja, dėlioja planus, kiek sumažinti jų plotus, kuo galėtų pakeisti.
Kol kas, anot A. Pališkio, sunku pasakyti, kaip keisis cukrinių runkelių plotai. ŽŪK valdyba kasmet liepos mėnesį pradeda kalbinti fabriko administraciją ir prašo pasakyti kitų metų runkelių derliaus supirkimo kainą. Augintojams reikia apsispręsti, kiek jie galės auginti, kokius žemės plotus pasilikti pavasariui, rudenį neužsėti žieminiais rapsais ar žieminiais kviečiais.
„Bet dialogas tarp Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų ir Marijampolės cukraus fabriko administracijos norimu laiku dar nevyksta. Matyt, nenori skubėti dėl prastų kainų, fabrikas nenori rizikuoti ir laiką tempia. Tie, kurie laikosi sėjomainos, manau, dauguma vis tiek pasiliks runkeliams sėti reikalingus žemės plotus.
Bus ir tokių, kurie apsispręs, ar auginti cukrinius runkelius, o gal jam kokia kita vasarinė kultūra geriau apsimokės auginti. Prie teisingos sėjomainos, dirbant tvariai, per daug žiemkenčių irgi negalime prisisėti. Dauguma, manau, kitą pavasarį sės ir runkelius. Kai kas truputį gal mažiau dėl to, kad kaina jau nebus palanki“, – komentavo A. Pališkis.
Pietų Lietuva, Suvalkija, tradiciškai – cukrinių runkelių auginimo kraštas. Ūkininkai jau įpratę prie kintančių sąlygų. „Cukrus yra toks produktas, kurio kainos banguoja“, – iš savo patirties pastebėjo A. Pališkis.
Jo teigimu, visą laiką taip yra, po to, kai kaina nukrenta, visi pradeda mažiau auginti. Kada mažiau augina, atsiranda didesnis cukraus poreikis, tuomet cukraus kaina iškyla, o fabrikai pasiūlo didesnę runkelių supirkimo kainą. Tada augintojai vėl puola auginti runkelius. Kai daug užaugina, tada vėl cukraus kainos krenta.
„Tai maždaug trijų metų bangos ir jos pasikartoja. Turėjome vienus metus labai gerus. Šie metai turbūt irgi dar turėtų būti geri. Kiti metai, ko gero, bus blogi. Po blogų metų, jeigu drastiškai sumažės plotai ir pasijus cukraus stygius, runkelių supirkimo kaina vėl turėtų kilti. Ir vėl tada atsistatys.
Cukrus ne ta sritis, kur iš vienų metų rezultatų galima spręsti, pelninga ar nepelninga kultūra, tiesiog dirbame daug metų ir jeigu brauktume brūkšnį, tai turbūt vis tiek daugiau mažiau yra pelninga kultūra“, – atviravo ŽŪK valdybos pirmininkas.
Nuvylė smukusi kaina
Dilemą sprendžia ir zanavykai ūkininkai. Pasak Šakių rajono ūkininko J. Valaičio, jis jau šiemet šiek tiek susimažino auginimo plotus. Anksčiau sėdavo apie 150 ha, šiemet – apie 120 ha.
„Dabar mums norą auginti runkelius ateityje atmuša kitiems metams labai sumažinta supirkimo kaina. Šiemet mokės 44 Eur/t, kitiems metams daugiau neišsiderėjome – tik 29 Eur/t. Toks skirtumas. Esą dėl to, nes rinkoje labai daug runkelių ir labai pigus cukrus. Jo niekam kaip ir nereikia“, – į kitus metus pažvelgė Zanavykijos runkelių augintojų kooperatyvo atstovas.
Zanavykijos krašto cukrinių runkelių augintojai sako, kad atpigusio cukraus pertekliaus rinkoje priežastys gali priklausyti ir nuo kitų poslinkių.
Esą visas cukrus į ES šalis atvežamas iš Ukrainos. Smulkieji cukraus naudotojai (kepyklėlės ir kt.) perka ukrainietišką cukrų. Taip ne tik apsirūpina pigesniu cukrumi, bet ir solidarizuojasi su kariaujančia tauta.
Ten gaminamas cukrus yra pigesnis, nes cheminės priemonės Ukrainoje pigesnės. Lietuvoje runkelių auginimas nepinga. Anot augintojų, kaip jis pigs, kai ribojamas cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas. Tad tapo sudėtingesnis ir piktžolių naikinimas.
