JAV rytuose viena po kitos siaučia gamtos stichijos. O atominės elektrinės čia pritaikytos atlaikyti ne didesnius nei 6 balų žemės drebėjimus. Tai mokslininkus verčia vėl kalbėti apie šių elektrinių saugumą ir atsigręžti į Fukušimą. Pasirodo, situacija Fukušimoje mažai ką gerėja. Klausimas – kodėl apie tai tyli žiniasklaida?
Amerikoje – stichinių nelaimių savaitė. Rugpjūčio 23–iąją, antradienį, Virdžiniją sudrebino 5,8 balo žemės drebėjimas, kurio virpesiai atsklido net iki Niujorko ir toliau, o savaitgalį visą Rytų pakrantę nusiaubė uraganas, kuriam prilygstančio stiprumu šalies gyventojai neprisimena daugiau kaip pusšimtį metų. Ir anksčiau pasigirsdavo mokslininkų balsų, teigiančių, kad tiek Vidurio, tiek Rytų Amerika yra visiškai nepasiruošusios gamtinėms katastrofoms, tačiau po šią savaitę Virdžinijoje vykusio žemės drebėjimo CNN TV laidoje kalbėjęs Kolumbijos universiteto profesorius fizikas Michio Kaku pasakė, kad šis drebėjimas turėtų būti „pažadinimo skambutis" (wake up call) JAV rytinės pakrantės gyventojams.
Jo teigimu, Vakarų Amerikos statiniai yra pritaikyti atlaikyti žemės drebėjimus, mat jų čia pasitaiko gana dažnai. Tačiau ten, kur drebėjimai reti, pastatai statomi nesilaikant seisminės zonos standartų. Profesoriaus M. Kaku teigimu, bet koks didesnis žemės drebėjimas tokiame mieste kaip Niujorkas sugriautų beveik visus dangoraižius ir atneštų neįsivaizduojamą aukų skaičių. Net „Indiana Point" atominė elektrinė, pastatyta šio megapolio prieigose, suprojektuota atlaikyti tik 6 balų drebėjimą. Mokslininkas CNN laidos metu teigė, kad drebėjimo rytinėje pakrantėje grėsmė didėja dar ir dėl to, kad ši Amerikos dalis yra ant vienos gigantiškos Šiaurės Amerikos plokštumos ir bet koks žemės drebėjimas čia apima mažiausia 10 kartų didesnį plotą nei vakaruose, nes siūbuoja visa plokštuma.
Pasaulio žiniasklaidos dėmesį gamtos katastrofų įtaka atominėms elektrinėms patraukė dar ir dėl to, kad rugpjūčio 26 d. dėl nesugebėjimo tvarkytis su šalyje susiklosčiusia situacija atsistatydino Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kan. Pagrindinė jo atsistatydinimo priežastis – blogas vadovavimas likviduojant Fukušimos avarijos padarinius. Ta proga vėl imta minėti situaciją šioje elektrinėje.
Kodėl žiniasklaida tyli?
Kaip teisingai pastebėjo CNN žurnalistė pokalbio su M. Kaku metu, „amerikiečiams problema Fukušimos elektrinėje pasibaigė". Žurnalistė turėjo omenyje tai, kad amerikiečiai retai kreipia dėmesį į tas pasaulio žinias, apie kurias nekalbama per televiziją. O televizijos kanalai apie Fukušimą praktiškai nekalba. Pasižiūrėjus naujienų antraštes, iš tiesų galima pagalvoti, kad problemos Fukušimoje jau nebėra. Tačiau realybė – kiek kitokia. Tai įrodo tiek Japonijos ministro pirmininko atsistatydinimas, tiek gausios publikacijos ir filmuoti siužetai nepriklausomoje spaudoje.
Apie priežastis, neleidžiančias skelbti su atominės energetikos avarijomis susijusios informacijos, rašėme ir š.m. „Amerikos lietuvio„ balandžio 7 d. straipsnyje „Egzistuoja sutartis, neleidžianti skelbti tikrų duomenų apie atomines avarijas“ (AL, Nr. 571). Pasirodo, jau 50 metų egzistuoja sutartis tarp Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (IAEA), apribojanti informacijos skleidimą apie atominės energetikos nelaimes. Šioje sutartyje WHO įsipareigoja prieš pradėdama bet kokius tyrimus, susijusius su radiacijos įtaka aplinkai bei žmonėms, pranešti Tarptautinei atominės energetikos agentūrai, kad „klausimas būtų suderintas abiem pusėms priimtinu būdu„. Nereikia būti labai įžvalgiam, kad būtų galima suprasti, ką tokiame kontekste reiškia „informacijos suderinimas“.
Reali situacija Fukušimos atominėje elektrinėje
Liepos mėnesį atominės industrijos ekspertas Arnold Gundersen, buvęs JAV branduolinės energijos organizacijos „Nuclear Energy Services„ viceprezidentas, šiuo metu dirbantis vyriausiuoju inžinieriumi energetinėje konsultacinėje firmoje „Fairewinds Associates“ (www.fairewinds.com), pasakė, kad „Fukušima yra didžiausia industrinė katastrofa žmonijos istorijoje„. Liepos 19 d. videopranešime apie situaciją elektrinėje A. Gundersen pasakė, kad iš pirmo, antro ir trečio elektrinės reaktorių bei iš ketvirto reaktoriaus atidirbtų branduolinių strypų baseino į orą nuolat išmetamas didelis radioaktyvių dalelių kiekis. Norėdami sulaikyti šias daleles, japonai suprojektavo gigantiškas „palapines“, tačiau jas žadama pastatyti tik rudenį – pirmąjį reaktorių uždengti rugsėjo mėnesį, kitus – dar vėliau.
Tačiau, pasak A. Gundersen, didžiausia Fukušimos problema šiuo metu yra ne į orą išmetama radiacija, bet tirpstantys reaktorių dugnai. Tirpstanti karšta radioaktyvi masė jau pradegino visų trijų reaktorių apačias ir kaupiasi gelžbetoninių konteinerių dugnuose. Nors elektrinės savininkė „Tepco" deda visas pastangas, kad radiacija neprasiskverbtų į gruntą, ir teigia, kad pro reaktorių dugnus prasiskverbusi materija yra šaldoma ir kol kas nepradegino konteinerių apačių, garantijos, kad tai tiesa, nėra. Kol kas dar neegzistuoja tokios technologijos, kurios galėtų sustabdyti radioaktyvų nuotėkį, jeigu jis pradegintų konteinerių dugną. Reaktorių galima užpilti betonu ir švinu iš viršaus, bet kaip tai padaryti iš apačios? Kalbėdami apie Fukušimos katastrofos pasekmių likvidavimą, japonai kalba apie keleto dešimtmečių ar net 100–150 metų problemą.
Radioaktyvus užterštumas siekia šimtus mylių
A. Gundersen kalbėjosi su biologais, kurie anksčiau tyrė Černobylio elektrinės katastrofos padarinius, o šią vasarą tą patį darbą atliko ir Japonijoje. Šių mokslininkų teigimu, Fukušimoje situacija daug blogesnė, nei jie tikėjosi. Pavyzdžiui, jie nustatė, kad 30–40 mylių atstumu nuo elektrinės auginami maistiniai grybai radiacijos turėjo dešimtis kartų daugiau, nei yra leistina. Blogiausia, sako A. Gundersen, kad šie grybai buvo auginami pastatuose, kurių sienos žymiai sumažina radiacijos poveikį. Taigi, net tokiuose pastatuose užterštumas yra didesnis, nei Japonijos atominės energetikos vadovai teigė esantis saugus lauke.
A. Gundersen teigimu, visi žmonės turėjo būti nuo elektrinės evakuoti 50 mylių, o ne 12 ar 18 mylių atstumu. Tačiau nei pirmomis dienomis po avarijos, nei vėliau tai nebuvo padaryta. Japonijos sostinė Tokijas, kuriame gyvena per 13 mln. žmonių, yra apie 150 mylių (240 km) į pietus nuo Fukušimos. Praėjus 9 dienoms po avarijos, Tokijo onkologinė ligoninė paskelbė, kad radiacijos lygis prie ligoninės buvo 30 kartų didesnis už leistiną. Tačiau Fukušimos prieigose ne tik kad gyveno ir tebegyvena žmonės, bet pienui ir mėsai auginami gyvuliai.
Tai, kad evakuacijos atstumai yra nustatyti neteisingai, buvo matyti jau pirmomis dienomis po avarijos. Tikrinant keturis „karštus taškus" už evakuacijos zonos ribų, buvo nustatyta, kad radiacinis užterštumas ten buvo apie 20 kartų didesnis nei leistinas. Kad nors kažkaip tai būtų kontroliuojama, 34000 mokyklinio amžiaus vaikams ir darželinukams buvo išduoti radiacijos matuokliai, kuriuos reikėjo nešioti prisisegus prie drabužių ir taip, kad būtų kuo paprasčiau pamatuoti radiacijos apkrėtimo lygį. Laidoje kalbėjusio mokslininko teigumu, tai – visiškai nepateisinamas dalykas. Mat jauno žmogaus organizmas yra daug jautresnis radiacijai nei suaugusio ir bet koks jos kiekis gali labai jam pakenkti.
Savo pasisakymo pabaigoje, kritikuodamas Japonijos valdžios elgesį, A. Gundersen pasakė: „Užuot limitavus informaciją, jie turėjo stengtis limituoti radiaciją". Mokslininko teigimu, geriau apie situaciją informuoti žmonės galėjo geriau ir apsisaugoti nuo radiacijos.
Japonijos vyriausybė melavo ir meluoja toliau
Priežastis, kodėl nebuvo ir nėra skelbiama informacija apie situaciją Fukušimoje, – noras išvengti žmonių panikos. Japonijos atominės energetikos vadovybė ir šalies atsakingi asmenys paprasčiausiai melavo. Tik praėjus 2–3 mėnesiams po katastrofos ėmė ryškėti visos šios nelaimės mastai. Žmonės ir visuomeninės organizacijos pagrįstai užsipuolė „Tepco" vadovybę ir patį ministrą pirmininką, kaltindami juos informacijos blokavimu bei avarijos faktų neigimu. Manoma, kad šalies vadovybė žmonių sveikatos ir gyvybės sąskaita norėjo išvengti brangiai kainuojančios ir iš esmės šalį niokojančios evakuacijos. Taip pat buvo bijoma klausimų atominės industrijos bosams, kodėl nebuvo deramai rūpinamasi elektrinės saugumu.
Apie tai, kad Japonijos vadovybė ištisai melavo, kalba ir profesorius M. Kaku. „Jie žinojo tikrąją situaciją, tačiau stengėsi jai uždėti linksmo veido kaukę", – interviu CNN sakė jis. Pradžioje buvo teigiama, kad reaktoriuose vyksta tik nedidelis radioaktyvių medžiagų nutekėjimas, aplinkos užterštumas – minimalus, o evakuotis užtenka tik 20 km atstumu. Tą patį sakė ir tarptautinė atominės energijos asociacija (International Atomic Energy Association), tuoj po avarijos pasiskubinusi pasauliui paskelbti, kad visi reaktoriai yra saugiai sustabdyti ir situacija kontroliuojama. Dabar jau žinoma, kad Fukušimoje įvyko pilna visų trijų reaktorių avarija, kad radiacijos lygis viršijo Černobylio branduolinės katastrofos mastus ir kad radiacija daug kartų viršijo leistiną lygį daug toliau už paskelbtos evakuacijos ribų.
Profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad situacijai elektrinėje buvo skirta pernelyg mažai žmonių, kurie praktiškai tapo mirtininkais. „Tokiomis sąlygomis „darbininkai per 10 minučių gauna metų radiacijos lygį", – teigė jis. M. Kaku pasakojo, kad visiškai kitaip su žmonėmis buvo elgiamasi Černobylyje. Čia katastrofos padariniams likviduoti buvo mobilizuota apie 600 000 žmonių ir darbas pavojingoje zonoje kiekvienam truko tik kelias minutes. Fukušimoje situaciją pirmomis dienomis buvo bandoma sukontroliuoti tik apie 60 žmonių jėgomis.
Valymo darbai truks nuo 50 iki 100 metų
Paklaustas, kiek laiko truks Fukušimos radiacijos atliekų valymo darbai, M. Kaku užtikrintai pareiškė, kad tai užims mažiausiai 50 metų, o gali tęstis ir visą šimtmetį. „Jie tų darbų netgi nepradėjo, nes branduolinė reakcija dar nesustabdyta. Ji vyksta iki šiol. Jie tik planuoja ją sustabdyti. Šiuo metu reaktoriuose verda vanduo, jo garai dideliais kiekiais skleidžia radiaciją į aplinką„, – kalbėjo profesorius. Kita problema – šaldymui skirtas vanduo baigia užpildyti konteinerius. Tą vandenį reikia kažkur išleisti. Be to, jis gali per įplyšimus nutekėti į aplinką. Todėl neatmetama galimybė, kad dalis smarkiai užteršto radioaktyvaus vandens jau pateko į požeminius vandenis ir vandenyną. „Tai gali būti visų nelaimių „didysis tėvas“ – taip avariją Fukušimoje įvardijo M. Kaku. Jo teigimu, Fukušimos tragedija gali kainuoti daugiau, nei sovietams atsiėjo Černobylis ($200 mlrd.).
Dabartinėje situacijoje apie sveikatą japonai apskritai nekalba. Fukušimos radiacijos įtaka pradės matytis po kokių penkerių metų, kai žmonės, paveikti didesniais radiacijos kiekiais, pradės mirti nuo kraujo vėžio ar gimdyti nesveikus vaikus. Prieš kelis mėnesius internete didžiulį susidomėjimą sukėlė vaizdo medžiaga iš Japonijos, kurioje buvo nufilmuotas gražus ir linksmas triušiukas... be ausų. „Tai – galima radiacijos poveikio pasekmė", – teigia profesorius M. Kaku. Beje, CNN laidoje jis pasakė, kad Fukušimos radiacijos pėdsakus galima aptikti net Niujorke prekyboje esančiame piene, kuriame yra padidintas radioaktyvaus jodo izotopo j–131 kiekis.
Audronė Simanonytė
