Šis ženklas veide gali išduoti klastingą kepenų ligą: mokėkite jį atpažinti

Steatozė yra riebalų pertekliaus kaupimasis kepenų ląstelėse ir yra dažna kepenų liga Vakarų šalyse. Galite šią rizikingą būklę pastebėti pagal tam tikrus veido pokyčius, rašo express.co.uk.

Išduoti gali voratinkliniai apgamai

Veide gali pasirodyti įspėjamieji ženklai, perspėja JAV įsikūrusi gydytojų asociacija „Digestive Health Associates of Texas“ (DHAT). Remiantis DHAT, akių baltymų ir odos pageltimas gali reikšti rimtą būklę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nustokite šlapintis duše: įspėja, kuo tai gali baigtis

Sąnarių ir nugaros skausmą įveikite laiku: gydytojas pasakė, kas padės

Gripas plinta viename Lietuvos mieste: ragina saugotis

Lėtinė bet kokios kilmės kepenų liga gali sukelti tipiškus odos pažeidimus, tokius kaip gelta arba voratinklinis apgamas. Voratinkliniai apgamai, ypač jei jų yra daugiau nei vienas, yra dažnas kepenų ligos požymis. Žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, vienu metu dažnai pastebima keletas kraujagyslių sankaupų.

Lengvos mėlynės ir kraujavimas bei į vorą panašios venos, matomos tiesiai po oda ‒ tai  simptomai, kuriuos galima pamatyti ant veido. Voratinklinės venos atsiranda, kai dėl suriebėjusių kepenų ligos kepenyse kaupiasi riebalai, o kraujas teka vangiai arba susidaro krešuliai, o tai turi įtakos kraujospūdžiui.

Ekspertai tiksliai nežino, kodėl kai kurie žmonėms kaupiasi riebalai kepenyse, o kitiems ‒ ne. Taip pat nėra aišku, kodėl kai kuriose riebalinėse kepenyse išsivysto uždegimas, kuris progresuoja į rimtesnes komplikacijas.

Suriebėjusių kepenų ligą daugiausia lemia per didelis alkoholio vartojimas, tačiau nealkoholinė riebiųjų kepenų liga (NAFLD) siejama su širdies ligų žymenimis. Jūsų gydytojas gali pastebėti neįprastus kraujo tyrimo duomenis arba kad kepenys yra šiek tiek padidėjusios įprastinio patikrinimo metu.

Tai gali būti suriebėjusių kepenų požymiai. Siekdamas įsitikinti, kad nesergate kita kepenų liga, gydytojas gali paprašyti atlikti daugiau kraujo tyrimų (įskaitant kepenų funkcijos tyrimus), tyrimą ultragarsu, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).

Šios ligos riziką galima sumažinti šiais būdais:

Jei reikia, numesti svorio; Valgyti daug nesmulkintų grūdų ir šviežių vaisių bei daržovių; Rinktis sveiką aliejų: alyvuogių, sojų pupelių, dygminų ar kitus augalinius aliejus;

Apriboti raudonos mėsos ir sočiųjų riebalų suvartojimą; Vengti sūraus maisto; Riboti cukraus, įskaitant gaiviuosius gėrimus ir saldintas sultis, vartojimą; Kasdien mankštintis bent 30 minučių; Vengti alkoholio.