Tam, kad suprastumėte, ar jus kamuoja būtent DŽS, pateikiame klausimus, į kuriuos atsakius situacija bus kur kas aiškesnė.
Klausimai, padėsiantys pasitikrinti, ar nesergate dirgliosios žarnos sindromu
Pilvo skausmas yra vienas pagrindinių dirgliosios žarnos sindromo požymių, tad jeigu į pirmuosius abu klausimus arba į bent vieną iš jų atsakysite „taip“ – pereikite prie antro klausimyno etapo.
Pirmas klausimyno etapas:
1. Ar jums dažnai skauda pilvą arba jaučiate diskomfortą, kuris, pasituštinus, nustoja varginti?
2. Ar jums dažnai reikia skubiai pasituštinti, nes jaučiate pilvo skausmą ir diskomfortą?
Antras klausimyno etapas:
3. Ar jums dažnai skauda pilvą?
4. Ar jūsų pilvas atrodo dažnai kietas ir išsipūtęs, lyg lauktumėtės vaiko 6 mėnesius?
5. Ar tuštinatės tai per dažnai, tai per retai, tai viduriuojate, tai kenčiate nuo vidurių užkietėjimo?
6. Ar jūsų išmatos yra pakitusios formos, tekstūros ar konsistencijos?
7. Ar dujų kaupimasis žarnyne jums kelia problemų?
8. Ar jums sunku tuštintis arba, atvirkščiai, vargina staigus noras tuštintis?
Jei į vieną ar kelis antro etapo klausimus atsakėte „taip“ – jums gali būti DŽS.
Dirgliosios žarnos sindromo išsivystymo priežastys
Dažniausiai DŽS išsivystymą lėmusi priežastis lieka neaiški. Manoma, kad įtakos simptomų atsiradimui gali turėti padidėjęs kažkurios virškinamojo trakto dalies aktyvumas. Virškinimo sistemoje maistas stumiamas reguliariais persitaltiniais sienelių raumenų judesiais, kuriems suaktyvėjus gali atsirasti skausmas ir kiti nemalonūs požymiai, tokie kaip: viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Kitos DŽS atsiradimo priežastys:
· 25 proc. atvejų DŽS išsivysto po persirgto gastroenterito.
· Stresas taip pat yra vienas iš veiksnių, lemiančių didesnį žarnyno aktyvumą. Maždaug pusė DŽS sergančių asmenų mano, kad ligos simptomai atsirado ar paūmėjo po patirtos stresinės situacijos.
· Kai kuriais atvejais manoma, kad DŽS atsiradimą gali lemti padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams, tačiau tokių susirgimo atvejų yra mažuma.
· Antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos DŽS simptomų paūmėjimui. Vaistai pakeičia normalią žarnyno mikroflorą, sumažindami gerųjų bakterijų skaičių.
· Genetiniai bei įvairūs aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos DŽS išsivystymui, tačiau jų reikšmė iki šiol nėra pakankamai ištirta.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomų palengvinimas ir gydymas
Jeigu įtariate, kad sergate DŽS, pirmiausiai reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Rekomenduojama įvertinti savo gyvenimo būdą – nustatyti patiriamo streso lygį, peržiūrėti mitybos, fizinės veiklos ir alkoholio vartojimo įpročius:
· Valgykite reguliariai ir neskubėdami;
· Venkite ilgų pertraukų tarp valgymų;
· Išgerkite bent 8 puodelius skysčių per dieną, daugiausiai vandens arba kitų kofeino neturinčių skysčių, tokių kaip, pavyzdžiui, vaistažolių arbatos;
· Ribokite kavos ir arbatos vartojimą iki trijų puodelių per dieną;
· Mažinkite alkoholio ir gazuotų gėrimų vartojimą;
· Mažinkite sunkiai virškinamų angliavandenių vartojimą – tokių, kurie slopina maisto virškinimą plonojoje žarnoje, o storąją žarną pasiekia nepakitę. Jie dažniausiai randami perdirbtuose arba pakartotinai paruoštuose, pavyzdžiui, pašildytuose maisto produktuose;
· Ribokite šviežių vaisių vartojimą iki trijų porcijų (80 g) per dieną. Tinkama viena šviežių vaisių porcija – pusė greipfruto arba vienas obuolys;
· Jei viduriuojate, venkite dirbtinio saldiklio sorbitolio, randamo becukriuose saldumynuose (įskaitant kramtomąją gumą) ir gėrimuose, bei kai kuriuose diabetu sergantiems asmenims skirtuose produktuose;
· Jeigu jus vargina pilvo pūtimas, savo mityboje stenkitės padidinti avižų turinčių produktų suvartojimą, tokių kaip: avižinių dribsnių, avižinių košių ar sėmenų (iki vieno valgomojo šaukšto per dieną);
· Nesistenkite iš savo mitybos pašalinti kažkurios konkrečios maisto produktų grupės, pavyzdžiui pieno, nebent tai jums rekomenduos gydytojas;
· Venkite streso bei reguliariai mankštinkitės, kokybiškai ilsėkites bei atsipalaiduokite.
