Trečiadienį ryte į Vilniaus miesto apylinkės teismą susirinko dešimtys įtariamaisiais pripažintų asmenų, tarp jų prieš mėnesį iš kalėjimo paleistas Antanas Celofanas-Kandrotas ir aktyvus protestuotojas prieš COVID-19 pandemijos ribojimus Andrius Lobovas. Dar prieš pat pirmąjį teismo posėdį pastarasis neigė kurstęs minią kelti riaušes.
„Iš jūsų solidariai nuskaičiuos šaibas. Nusiteikite, kad būsite nubausti finansiškai, chebra. Paminėsite mano [žodį] – šita byla tęsis apie 2-3 metus. <…> Dabartiniai teismai taip daro: jie solidariai priteisia, o tuos, kurie neturi pinigų, visus patraukia“, – trečiadienį iš ryto dešimtims kaltinamųjų aiškino A. Lobovas.
Susirinkusiesiems įtariamiesiems A. Kandrotas-Celofanas rėžė įtaigią kalbą ir juokavo, kad esą teistumas – „gyvenimo diplomas“.
„Nepergyvenkit“, – ramino kaltinamuosius.
Jis taip pat ramino kitus kaltinamuosius, kad kol vyks procesas, pinigai galbūt nuvertės ir suma nebus tokia milžiniška.
„Du pakelius sviesto sunešim ir atiduosim. Visiems, manau suvarys lygtinumą. Teistumas – tai gyvenimo diplomas“, – pareiškė neseniai iš įkalinimo įstaigos paleistas kaunietis.
Į posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, tarp jų – žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas, A. G. Astrauskaitė. Taip pat neatvyko vienas advokatas.
Per posėdį buvo paskelbta, kad du kaltinamieji, tarp jų ir A. G. Astrauskaitė, nedalyvauja dėl ligos, kitų neatvyko priežastys dar nepaskelbtos, šaukimai kai kuriems buvo įteikti. Vienas neatvykusių kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje.
Byloje kaltinimą palaiko du Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai – Romualdas Betingis ir Remigijus Matevičius.
Teisme budi ir praėjimą kontroliuoja gausios policijos pajėgos, tikrinami visų įeinančių asmenų dokumentai, vyksta registracija. Nors posėdis turėjo prasidėti 9 val. 30 min., jis nusikėlė dėl itin didelio teisme dalyvaujančių žmonių skaičiaus.
„Žmonių srautus valdome dėl tos priežasties, kad visi tilptų, kad galėtume kuo sklandžiau bylą nagrinėti“, – kalbėjo teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė.
Tikimasi, kad didelis dalyvių kiekis nesutrukdys sklandžiam bylos nagrinėjimui.
„Visos teismo tarnybos ilgai ruošėsi – apie 3 mėnesius. Ir dėl asmenų srautų suvaldymo buvo sudaryta teisėjų kolegija, kad teisėjams būtų lengviau valdyti daugiau negu 140 tomų bylą“, – nurodė ji.
Pagal teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio paskelbtus kaltinimus, dauguma kaltinamųjų pareikšti kaltinimai dėl riaušių, keletui – dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. A. Kandrotui pateikti kaltinimai dėl riaušių bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Pagal pateiktus kaltinimus asmenims gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama tik A. G. Astrauskaitė, jai taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
„Ši byla išsiskiria labai dideliu proceso dalyvių – kaltinamųjų, gynėjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų skaičiumi. Būtent dėl iš visos Lietuvos į teismo posėdį Vilniuje turinčių atvykti asmenų skaičiaus byla pripažinta galinčia užsitęsti baudžiamąja byla“, – pastebėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė.
„Šiemet, 2023-iaisiais metais, tikėtis sprendimo tikrai nereiktų. O kaip nagrinės kolegija, kaip seksis <…> žiūrėsime eigoje. Labai sunku prognozuoti“, – apie bylos trukmę kalbėjo teismo pirmininkė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2021 m. rugpjūtį prieštaringai vertinamos Astros Genovaitės Astrauskaitės organizuotas mitingas virto nekontroliuojamu protestu: į Seimą, pareigūnus skriejo akmenys ir petardos, policijai ir viešojo saugumo tarnybai teko panaudoti dujas tramdant protestuotojus.
Prieš teismą stos aktyvūs protestuotojai prieš koronaviruso pandemijos valdymą Astra Genovaitė Astrauskaitė ir Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, su Garliavos istorija susijusiuose įvykusiuose teistas, taip pat prieš koronaviruso skiepus pasisakantis Andrius Lobovas, žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas ir kiti asmenys.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. 23 jų yra protestuotojus tramdę pareigūnai, tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių. Teisiamųjų suole – kone šimtas įtariamųjų.
Dalies įtariamųjų teisėsaugininkams nepavyko nustatyti: tai riaušių dalyviai, kurie buvo užfiksuoti riaušių vaizdo įrašuose, tačiau dėl prastos kokybės vaizdo taip ir nepaaiškėjo, kas jie tokie. Visgi daug įtariamųjų policijai nustatyti padėjo pilietiški Lietuvos gyventojai.
Pas aštuonis įtariamuosius atlikus kratas rasta sprogmenų, ginklų ar narkotikų. Jiems dėl draudžiamų daiktų laikymo pateikti papildomi įtarimai.
136 tomų apimties baudžiamąją bylą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija.
Apylinkių teismuose civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas įprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismo administracija patenkino teisėjo prašymą sudaryti teisėjų kolegiją.
Prioritetinėmis pripažįstamos bylos teisme nagrinėjamos išskirtine tvarka: ilgam laikui paskiriamos konkrečios posėdžių datos, o advokatai ir kiti proceso dalyviai privalo teikti pirmumą dalyvavimui tokių bylų posėdžiuose.
Rezonansinė byla bus nagrinėjama trečiadieniais didžiausioje teisme Konferencijų salėje, talpinančioje per 200 asmenų.