Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“
Savaitės pradžioje šie Damasko vaizdai pasklido po visą pasaulį. Kol tarptautinė bendruomenė gūščioja pečiais ką daryti su Sirijos pilietiniu karu, kaimyninis Izraelis smogia oro smūgius.
Sirijos ir Libano pasienyje triuškinamos ginklų siuntos, Damasko pakraštyje – karinis Sirijos tyrimų Jamrajos centras. Sirija grūmoja kumščiu – tai jau karo veiksmai. Laimei, oro smūgiai neišprovokavo gilesnio konflikto, Izraelis ir praeityje atliko panašių manevrų, šalies pareigūnai pabrėžia, kad imsis veiksmų, jei tik Sirijoje pajudės įmantresni ginklai, pavyzdžiui Libano kryptimi, kur valdžioje įsitaisiusi „Hezbollah“ grupuotė, su kuria Izraelis kariavo 2006 m.
„Tu, Izraeli, sakai, kad savo agresija sieki išvengti stipresnio pasipriešinimo. Atsakymas būtų toks. Saugokis, Izraeli, jei manei, kad Sirija duos pasipriešinimui ginklų, tai Sirija taip ir padarys“, – teigė „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah.
„Hezbollah“ sako, kad Sirija duos tokių įmantrių ginklų, kokių Libanas dar neturėjo. Pavojingiausios Sirijos atsargos – cheminis ginklas. Vakarų šalys sako renkančios įrodymus, kad Sirijos vyriausybės naudoja zariną – paralyžiuojantį žmogaus nervus ir žudantį per kelias minutes.
„Aišku, kad režimas naudojo cheminį ginklą, turiu omeny užtaisus. Mūsų žvalgybos teigimu jie panaudojo bent du šimtus užtaisų“, – sakė Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas.
Tačiau Jungtinių Tautų pareigūnė, buvusi karo nusikaltimų prokurorė Carla del Ponte, sako priešingai, esą zariną naudoja sukilėlių grupuotės. Jungtinės Tautos (JT) dėl įrodymų trūkumo tvirtų išvadų padaryti negali, bet Sirija ekspertus įsileisti delsia. Todėl jėga spręsti pilietinį karą delsia ir tarptautinė bendruomenė.
Tuo metu kaimyninė Jordanija įspėja jau priglaudusi beveik 500 tūkst. pabėgėlių, jie sudaro dešimtadalį šalies gyventojų, palapinių teritorija virto ketvirtu pagal dydį šalies miestu. Keturi milijonai blaškosi pačioje Sirijoje.
O Vakarų politikai blaškosi Europoje. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Džonas Keris sprendimų ieško Italijoje, Rusijoje, ten traukia ir Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas. Rusija ne kartą blokavo ryžtingesnių veiksmų iniciatyvas Saugumo taryboje, štai kodėl Vakarai, dažnai pamiršdami kritiką Rusijos vidaus politikai, vis bando ją įkalbinti.
„Sutikome, kad Rusija ir JAV ragins Sirijos vyriausybę ir opoziciją ieškoti politinio sprendimo. Iki mėnesio pabaigos drauge kviesime į tarptautinę konferenciją“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Bet kas iš tos konferencijos, jei amerikiečiai ir rusai nesutaria dėl esminio dalyko – kaip elgtis su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu. Amerikiečiai nori visiškai naujos pereinamosios vyriausybės.
„Mūsų supratimu, prezidentas B. Al Assadas nepriklausys tai Pereinamajai vyriaysybei“, – teigė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Rusija sako nejaučianti simpatijų B. Al Assadui, bet esą geriau jo valdžia nei jokios. Juk sukilėlių Laisvoji Sirijos Armija labai neaiškios struktūros, ginklus kelia ir vadinamasis al Nusros frontas, tai – „Al-Qaeda“ teroristų sąjungininkas. Vakarų remiama Sirijos Nacionalinė Koalicija, esą atstovaujanti visiems gyventojų sluoksniams, daugiausia veikia užsienyje ir ne visai supranta kas iš tikrųjų kovoja Sirijoje. Ten patekti sugebantys žurnalistai liudija apie Saudo Arabijos ir Kataro paramą sukilėliams. O šiose šalyse sostuose sėdi musulmonų sunitų karaliai, karas Sirijoje tai galimybė išplėsti įtaką, tereikia nuversti musulomų alavitų vyriausybę. Alavitai yra šaka šiitų, kurių bastionas kaimyninis Iranas, į sunitus žvelgiantis įtariai ir neramumus Sirijoje vadinantis sąmokslu.
„Ačiū Dievui, kad Sirija teisingame kelyje, pergalė bus jų. Esame kartu su Sirija ir tikrai nepriimsime jokio sprendimo primesto iš išorės“, – sakė Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehi.
Atrodo, kad Sirijoje ginčas tarp sunitų ir šiitų, o kur dar ir žymi krikščionių mažuma, vyksta pagal strategiją – arba laimės mano vizija, arba tavo. Vakarų viltis sukurti demokratiją gali griūti taip kaip griūva turtingą istorinį paveldą turinti šalis. JT jau užregistravo septyniasdešimt tūkstančių aukų, bet įspėjo, kad ko gero dar daug jų liko nesuskaičiuotų.