Kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad ketina pasitraukti iš susitarimo dėl klimato kaitos, iš pradžių tai reiškė, kad Amerika prisijungs prie Nikaragvos bei Sirijos ir pateks į nedidelį neprisidedančių prie susitarimo šalių sąrašą.
Karo nusiaubtos Vidurio Rytų tautos pareiškimas apie prisijungimą prie susitarimo buvo paskelbtas Bonoje, Vokietijoje, JT klimato aukščiausiojo lygio susitikime.
Sirija jau šešis metus kenčia nuo brutalaus pilietinio konflikto, kuris prasidėjo nuo sukilėlių grupuočių, kurios kovojo su prezidentu Basharu al-Assado vyriausybe ir išsiplėtė iki kovos prieš Isis (Islamo valstybę).
2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarimą pasirašė beveik 200 šalių, siekdamos sustabdyti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir apriboti visuotinį atšilimą iki 2 laipsnių.
Sąlygos nepakankamai griežtos
Dar visai neseniai Nikaragva taip pat buvo susitarimo nepasirašiusi valstybė, tačiau tik todėl, kad Centrinės Amerikos šalis suvokė, jog susitarimas nepakankamai išplėtojo emisijų ribas ir nepadėjo skurdesnėms šalims prisitaikyti prie jau pasikeitusios planetos.
Mokslininkai patvirtino, kad teršalų lygis, dėl kurio susitarė didžiausi trešėjai, tokie kaip JAV, ES, Kinija ir Indija, nebuvo pakankamai žemas, kad jūros temperatūra ir visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai. Jau nekalbant apie rekomenduojamą ir ambicingesnį 1,5 laipsnių tikslą, kurio norima pasiekti iki 2100 metų.
Tačiau dalyvės sutiko, kad šis susitarimas yra geresnis, nei jokio.
Daugiau nei pusė Nikaragvoje gaunamos energijos yra generuojama iš vėjo, saulės ir bangų.
2013 m. Pasaulio bankas šią šalį pavadino „atsinaujinančios energijos rojumi“.
Barako Obamos vyriausybė pasisakė už kovą su klimato kaita
JAV buvo viena iš pirmųjų, kuri pasirašė susitarimą ir pradėjo veikti pagal buvusio prezidento Barako Obamos vykdomąjį potvarkį, kuris ignoravo klimato kaitos neigėjus kongrese. Tačiau Paryžiaus susitarimas nėra teisiškai įpareigojanti JAV sutartis ir D. Trumpas galėjo iš jos pasitraukti.
Birželio mėnesį jis nurodė, kad dėl šio susitarimo amerikiečių darbuotojai atsiduria ekonomiškai nepalankioje padėtyje, ypač anglies kasybos darbininkai.
Susidūręs su pasauline reakcija Donaldas Trumpas ėmė kalbėti apie derybas dėl naujų sąlygų; „Jei mes sudarysime sandorį, tai puiku. Jei ne, tai irgi gerai“, – komentavo jis.
Prancūzija, Vokietija ir Italija nedelsdamos pranešė, kad deryboms dėl naujų sąlygų nėra galimybės, o ši tema nėra įtraukta į dviejų artimiausių susitikimų darbotvarkę Bonoje, kurioje šalys išsamiai paaiškins, kaip įgyvendinti susitarimą nuo 2020 m., kai nuostatos įsigalios.
