Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Sirijai gresiant Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų karinei atakai, Rusija, Kinija ir Iranas teigia, kad karinė intervencija gali būti pražūtinga visam regionui.
Kodėl 100 000 žuvusiųjų per dvejus metus sukėlė tik lengvas pasipiktinimo kalbas, o žuvus keliems šimtams po cheminės atakos Vakarų šalys suskato šnekėti apie karinę bausmę Sirijai, suprasti sunkoka, tarsi būtų skirtumas, kaip Basharo al Assado režimas žudo savo žmones. Juolab, kad Jungtinių Tautų cheminio ginklo panaudojimo ekspertai kol kas taip ir nepaskelbė išvadų, kas ir ar nužudė mėgėjų filmuotoje medžiagoje užfiksuotus žmones. Jungtinių Tautų Sekretoriaus teigimu, ekspertams reikia dar keturių dienų.
Tačiau tai, kad už chemines atakas atsakinga Sirijos vyriausybė, jau teigia žinąs Jungtinių Valstijų viceprezidentas, o netrukus tai patvirtinančią informaciją turėtų pateikti ir šalies žvalgyba. Tad Valstijų ir jų sąjungininkų pasiuntiniai perspėja Damasko režimą artimiausiomis dienomis, gal net rytoj, laukti karinės bausmės – veikiausiai raketomis ir naikintuvais.
Damaskas jau teisinasi, kad būtent tokios reakcijos norėjo chemines atakas atlikę sukilėliai. B. al Assado gynėja Kinija sako: „nesureikšminkite tų cheminių atakų, tai tik jūsų dingstis pakeisti režimą“. Bet Valstijos atkerta režimo keisti per prievartą nenorinčios ir apie karių įvedimą į Siriją net negalvojančios.
Karius, net rezervo, ir raketas į pasienį su Sirija priverstas siųsti Valstijų globotinis Izraelis, kuris techniškai vis dar kariauja su Sirija dėl 1967-iais okupuotų Golano aukštumų, čia telkia didžiulį gynybinių raketų kiekį, nes Damaskas perspėjo – jeigu Jungtinės Valstijos puola mus, mes puolame tuos, dėl kurių labiausiai suskaustų Jungtinėms Valstijoms – tai yra Izraelį. Irano parlamentas skanduoja „mirtis sionistams“, kol parlamento pirmininkas tikina, kad karo Sirijoje Vakarai baigti nesugebės, o už padarinius gali atsakyti žydai.
Nors persai patys devintajame dešimtmetyje išgyveno Irako chemines atakas, dabar šiitų valstybė paniškai bijo, kad B. al Assado žlugimas į valdžią Sirijoje atvestų šiitų nekenčiančius radikalius islamistus sunitus. Analogiška ir Rusijos baimė, ypač dėl galimos radikalaus islamizmo plėtros Kaukaze bei prarasimos įtakos regione, kurią turėjo dar nuo Hafezo al Assado veiksmų, tad nors Guido Westerwelle ir tikina Sergejų Lavrovą galų gale nevetuoti Jungtinių Tautų saugumo tarybos sprendimų ir leisti šioms kištis į tai, kas vyksta Sirijoje, vienintelė priemonė, kurios imasi Rusija, – tai savo piliečių evakuacija iš Sirijos. Daugiau pagrindinės ginklų tiekėjos B. al Assadui veiksmų nėra, tik žodžiai, kad reikia sulaukti, ką pasakys Jungtinių Tautų cheminio ginklo ekspertai, nes jei cheminis ginklas ir buvo panaudotas, galbūt tai padarė sukilėliai.
Specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys Lahdaras Brahimis jau teigia, kad cheminė ataka tikrai pražudė gal net tūkstantį žmonių, tik nemini, kuri pusė dėl to kalta. Jis taip pat sako su didžiuliu entuziazmu laukiantis amerikiečių, britų ar prancūzų įrodymų ir kartoja, kad karinio sprendimo šiam konfliktui nėra, viskas turi būti išspręsta politiškai. Tą patį mano ir Lenkijos premjeras, aiškindamas, kodėl Lenkija nedalyvautų karinėje intervencijoje į Siriją – anot jo, nepaisant moralinės dilemos, kurią jaučia, nė viena iš Vakarų šalių, anot jo, nežino, kokia formulė Sirijoje grąžintų taiką, o ne itin sėkmingos kitos karinės misijos regione, nors ir kilnių tikslų vedinos, geidžiamų rezultatų neatnešė. Įtampa Sirijoje auga ir visi scenarijai, išskyrus politinį sutarimą, apie kurį kalba Lahdaras Brahimis, regis neišvengiamai žada neigiamus padarinius.
