Retais atvejais stiprus stresas gali pažeisti širdį
Pasak profesorės, sudaužytos širdies sindromas dar vadinamas Takotsubo sindromu. Šis pavadinimas kilęs iš japonų kalbos ir reiškia indą aštuonkojams gaudyti.
„Galime įsivaizduoti siauro kaklelio vazą su labai plačiu pagrindu. Aštuonkojis pakliūva į šį indą ir nesugeba ištrūkti lauk. Taip atrodo ir mūsų širdis, kai susergama sudaužytos širdies sindromu – įvykus širdies pažaidai, širdies forma primena tokį indą, nes tuo metu baziniai širdies raumens segmentai stipriai susitraukia, o širdies viršūnė ir pagrindas dažniausiai lieka išsipūtę lyg balionas. Kai kur šis sindromas vadinamas ir balionine kardiomiopatija“, – pasakoja prof. J. Plisienė.
Anot jos, stiprus stresas gali pažeisti širdį ir sukelti sudaužytos širdies sindromą, tačiau tai įvyksta itin retais atvejais.
„Kai patiriame didelį stresą, daug emocijų, stipriai padidėja streso hormonų – adrenalino, noradrenalino – kiekis kraujyje. Širdies raumuo nesugeba susitvarkyti su tokiu dideliu streso hormonų kiekiu, tad prasideda širdies raumens pažaida – sudaužytos širdies sindromas. Tačiau tai, ar patiriant stresą pasireikš šis sindromas, priklauso nuo žmogaus savybių – genetikos, atsako į stresą. Ne kiekvienas reaguoja į stresą tokiu būdu, be to, organizmo atsakas kaip širdies pažaida yra labai retas. Statistika rodo, kad dažniausiai šis sindromas ištinka vidutinio amžiaus moteris preklimakteriniu arba klimakteriniu laikotarpiu, tačiau pasitaiko ir vyrams“, – pranešime spaudai teigia gydytoja.
Gali atrodyti, kad ištiko miokardo infarktas
Nors sudaužytos širdies sindromas diagnozuojamas labai retai, gydytoja teigia susidūrusi su šia liga ne kartą.
„Vienas tokių atvejų – jauna, jūroje skendusi moteris, kuriai galiausiai pavyko išsigelbėti. Ji išlipo iš vandens ir pajuto labai stiprų, plėšiantį skausmą krūtinėje. Atlikus kardiogramą atrodė, kad ją ištiko miokardo infarktas, tačiau vėliau, zonduojant širdies vainikines arterijas, paaiškėjo, kad tai nėra infarktas, nes nebuvo aptikta pakitimų kraujagyslėse.
Infarktas diagnozuojamas pagal šiuos esminius kriterijus: matomi infarkto pokyčiai kardiogramoje, padidėjęs troponino žymuo, kuris rodo, ar širdis yra pažeista, ir širdį maitinančių kraujagyslių pažaida (ryški stenozė ar okliuzija). Šiuo atveju visi rodikliai rodė, kad tai infarktas, bet atlikus vainikinių arterijų angiografiją nerasta jokių pakitimų kraujagyslėse, jos nebuvo užsikimšusios. Tad buvo diagnozuotas sudaužytos širdies sindromas“, – pasakoja ji.
Pasak profesorės, Takotsubo sindromą gali sukelti ne tik didelis stresas, bet ir kai kurios laiku nediagnozuotos ligos, pavyzdžiui, antinksčių auglys. „Antinksčiai yra organas, išskiriantis daug streso hormonų. Jeigu kurį laiką jų išskiriama per daug, šios ligos pasekmė gali būti sudaužytos širdies sindromas“, – teigia ji.
Pajutus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją
Anot medikės, sudaužytos širdies, arba Takotsubo, sindromas gali turėti ir ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, nors įprastai šio sindromo nulemti pakitimai išnyksta per kelias savaites.
„Esant sudaužytos širdies sindromui gali išsivystyti tokia didelė širdies pažaida, kad nusilpsta širdies raumuo. Net jei širdies raumuo nusilpo savaitei, žmogus gali atsidurti reanimacijoje, jam gali prireikti vaistų, palaikančių širdies raumens darbą, gali vystytis širdies raumens nepakankamumas“, – sako prof. J. Plisienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį – jeigu staiga atsirado stiprus ir spaudžiantis skausmas krūtinėje už krūtinkaulio ar epigastriume („duobutėje“), lydimas silpnumo, šalto prakaito pylimo, plintantis į kairę ranką, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
„Skausmas gali plisti ir į gerklę, rankas. Tokiu atveju delsti negalima – jeigu tai miokardo infarktas, svarbi kiekviena minutė. Deja, pačiam žmogui neįmanoma suprasti, ar jį ištiko infarktas, ar Takotsubo sindromas. Simptomai pernelyg panašūs, todėl bet kuriuo atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą“, – teigia profesorė.
Nematomas širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas
Pasak gydytojos, vieni didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų bei su tuo susijusių būklių priešų yra stresas, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, netinkama mityba, didelis kraujospūdis, cukrinis diabetas, taip pat padidėjęs cholesterolio lygis.
„Įrodyta, kad padidėjęs cholesterolis siejamas su aukštesne rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai kuriais atvejais cholesterolį galima sumažinti keičiant mitybos ir gyvenimo būdo įpročius. Sunkesniais atvejais, kai aukštesnis žmogaus cholesterolio lygis nulemtas genetikos, jo šeimoje būta širdies ir kraujagyslių ligų atvejų esant jauno amžiaus, arba žmogus jau serga širdies ir kraujagyslių liga, pavyzdžiui, yra persirgęs miokardo infarktu, insultu, tuomet reikia vartoti vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį, – statinus.
Nors šie vaistai apsupti daugybės mitų, džiaugiuosi, kad požiūris į juos keičiasi, ypač kalbant apie antrinės prevencijos pacientus – tuos, kurie jau yra patyrę širdies įvykių. Su jais nė nediskutuojame, ar reikalingas gydymas statinais, jie žino, kad, kuo mažesnis cholesterolio lygis, tuo geresnė jų sveikatos prognozė. Statinai gali sumažinti išeminių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, riziką. Tačiau, jei žmogus dar nėra sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis, jam atrodo, kad, jeigu neskauda, problemos nėra. Deja, cholesterolio niekuomet neskauda“, – apie padidėjusio cholesterolio įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms pasakoja prof. J. Plisienė.
Pasak jos, Lietuvoje yra puikios sąlygos pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą dalyvaujant prevencinėje programoje, skirtoje vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų.
„Patikrinę paciento sveikatą, gydytojai individualiai vertina riziką ir sprendžia, ar reikia statinų, ar pakanka imtis kitokių priemonių, kad rizikos veiksniai taptų koreguojami. Noriu akcentuoti, kad laiku atlikta profilaktinė patikra ir vizitas pas gydytoją yra esminiai veiksniai, padedantys užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams. Cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs ne tik vyresnio amžiaus, bet ir sveikai gyvenantiems, antsvorio neturintiems ir jauniems žmonėms, todėl tikrintis yra būtina“, – teigia medikė.
Kaip mylėti savo širdį?
Pasak profesorės, didžiausi širdies draugai – fizinis aktyvumas, grynas oras, sveika mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.
„Šiuos dalykus žinome visi, tačiau ne visuomet pavyksta jų paisyti. Iš patirties galiu pasakyti, kad vis dėlto didžiausią įtaką mūsų širdies sveikatai daro tinkama širdies apkrova, tai yra fizinis aktyvumas. Aktyviai fizinei veiklai kiekvieną savaitę turėtume skirti bent 150 minučių. Tai reiškia, kad per savaitę turėtume intensyviau pajudėti bent penkis kartus po pusvalandį. Tai – idealiausia dovana mūsų širdžiai, svarbiausia atrasti sau malonią veiklą. Noriu visiems priminti, kad pravartu parodyti meilę sau sveikiau maitinantis, daugiau judant, atsisakant žalingų įpročių, o svarbiausia – pozityviau mąstant ir mažiau pykstant. Kai pats esi pilnas meilės, labai lengva ja dalintis. Tad šią dieną visiems linkiu pirmiausia pamilti save“, – sako prof. J. Plisienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
