Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai sudaro 15–20 proc. visų poliklinikose besilankančių žmonių. Kas penktas ligonis, gydomas stacionaruose, išgirsta būtent šių ligų diagnozę.
Ligoninėms – moderni įranga
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojos kardiologės docentės Gintarės Šakalytės, nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta kas antras Europos gyventojas, o iš jų mirtys, sukeltos išeminės širdies ligos, sudaro net 53 proc. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų užima pirmąją vietą ir mūsų šalyje.
„Tai verčia ne tik susimąstyti, bet ir nedelsiant imtis priemonių, kurios užkirstų kelią mirčiai, nes ji nesirenka nei laiko, nei vietos, nei žmogaus amžiaus“, – kalbėjo G. Šakalytė.
Siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, įgyvendinamas ES fondo lėšomis finansuojamas projektas, jungiantis visas sveikatos priežiūros grandis: šeimos gydytojus ir medikus specialistus, dirbančius poliklinikose bei stacionaruose. Net 250 šeimos gydytojų bus aprūpinti elektrokardiografais, kurie ne tik registruos elektrokardiogramą, bet, kilus abejonių, nedelsiant nusiųs ją kardiologui.
Atnaujinami ligoninių kardiologijos ir intensyvios terapijos skyriai. Gydymo įstaigos aprūpinamos kasdieniam darbui reikalinga modernia aparatūra, pradedant paprastais elektrokardiografais, baigiant sudėtingais širdies ir kraujagyslių būklę tiriančiais angiografijos aparatais. Todėl įgyvendinus projektą asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagerės visų lygių širdies ir kraujagyslių ligų paslaugų kokybė bei prieinamumas, pacientai galės gauti aukštos kokybės paslaugas laiku.
Medikai kaupia žinias
„Tačiau žmogų gydo ne medicinos įranga ir ne ligoninės sienos. Būtina sėkmingos sveikatos priežiūros sistemos grandis yra patyrę, nuolat savo žinias gilinantys medikai. Be profesionalių gydytojų ir slaugytojų net brangiausia moderni aparatūra būtų bevertė“, – sakė G. Šakalytė.
Todėl ypač svarbu, kad įgyvendinamas ir projektas, skirtas Vidurio ir Vakarų Lietuvos ligoninių medikų kvalifikacijai kelti. Jų sukauptos žinios padės greičiau atpažinti širdies ir kraujagyslių ligas, užkirs kelią sergamumo ir mirtingumo didėjimui.
LSMU šeimos gydytojams organizuojami dviejų savaičių trukmės kursai, kuriuose atnaujinamos ne tik kardiologijos, bet ir neurologijos žinios, supažindinama su kardiochirurginio gydymo galimybėmis.
Anot G. Šakalytės, atlikti širdies echoskopiją mažesniuose miestuose iki šiol buvo sudėtinga. Tokio tyrimo į kitas gydymo įstaigas ligoniams tekdavo vykti ne vieną dešimtį kilometrų.
„Todėl ne tik aprūpinome medicinos įstaigas moderniais echoskopais, bet ir organizuojame vidaus ligų gydytojams bei kardiologams 4 mėnesių trukmės kursus, – sakė G. Šakalytė. – Juose medikai įgyja svarbiausių žinių ir šio tyrimo įgūdžių“.
Dėmesys – širdies ligoms
Kauno klinikos įgyvendina projektą „Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“.
Projektui įgyvendinti skirta 156,4 mln. litų, iš jų 133 mln. litų – 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama. Projektas pradėtas įgyvendinti 2010 metais, o planuojamas užbaigti 2013 metais.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) administruoja 2007–2013 m. ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones, skirtas tiesioginėms investicijoms į sveikatos sektorių.
Joms įgyvendinti numatyta skirti 927 mln. litų. Iš jų 85 proc. sudaro ES lėšos, 15 proc. – valstybės biudžeto, savivaldybių biudžeto ir kitos lėšos.
Šiuo metu pagal patvirtintas finansuoti paraiškas įgyvendinami 244 SAM administruojami projektai.
Užsakymo numeris 2583
