Archeologai atskleidė naują šiurpią informaciją apie tai, kaip „tikra vampyrė“ praleido paskutines savo gyvenimo akimirkas.
Maždaug prieš 350 metų mirusi moteris „vampyrė“ pirmą kartą buvo aptikta prieš dvejus metus viduramžių kapinėse Lenkijoje, Pjeno mieste. Tyrėjai ją pavadino Zosia, o naujos iliustracijos, kaip galėjo atrodyti 18-metė vampyrė, rodo, kad ji turėjo šviesią odą, mėlynas akis, trumpus plaukus ir vieną atsikišusį dantį, rašo nypost.com.
Į amžinojo poilsio vietą Zosia buvo paguldyta su šilkine kepuraite ant galvos, o tai reiškia, kad ji turėjo aukštą socialinį statusą.
Tačiau rangas neišgelbėjo jos nuo kaltinimų blogiu – iš maždaug 100 kitų skeletų, esančių kapavietėje, tik Zosia buvo su pjautuvu ant kaklo ir milžiniška pakabinama spyna ant kojos piršto.
Žmonės jos bijojo
Profesorius Dariuszas Polinskis, kartu su tyrimo partnere Magda Zagrodzka vadovavęs naujausiems Zosios tyrimams, dienraščiui „Daily Mail“ sakė, jog galima daryti prielaidą, kad dėl tam tikrų priežasčių moterį laidojantys žmonės bijojo, jog ji gali prisikelti iš kapo. Galbūt jie baiminosi, kad ji buvo vampyrė.
Specialistai mano, kad pjautuvas ir pakabinama spyna buvo pritvirtinti prie lavono kaip tam tikra dviguba apsauga užtikrinti kaimo gyventojus, kad „vampyrė“ neprisikels iš kapo – jei bandytų tai padaryti, pjautuvas nukirstų jos galvą.
„Pjautuvas ant kaklo buvo uždėtas taip, kad jei mirusioji bandytų keltis, greičiausiai būtų nukirsta arba sužalota galva“, – aiškino D. Polinskis.
D. Polinskis ir M. Zagrodzka bendradarbiavo su Oskaru Nilsonu, veidų atpažinimo ekspertu, kuris skaitmeniniu būdu nuskenavo Zosios kaukolę ir 3D spausdintuvu padarė kopiją. Veido raumenims suformuoti jis naudojo molį, o odai – silicį.
Baiminosi, kad ji vampyrė
Kaulų skenavimas, kurį ištyrė Naujosios Meksikos universiteto medicinos tyrėja daktarė Heather Edgar, atskleidė Zosios krūtinės kaulo anomaliją. Pasak jos, tai galėjo būti fizinė deformacija, kuri kėlė jai didelį skausmą ir „neigiamai paženklino šį žmogų“, todėl prieš ją palaidojant buvo baiminamasi, kad ji yra vampyrė.
Kadangi jos mirties metu vyko Švedijos ir Lenkijos karai, tyrėjai mano, kad gali būti, jog Zosia buvo švedė ir buvo laikoma „nepageidaujama svetimšale“.
Maždaug 30 iš 100 kapų buvo rasta su suvaržymo požymiais, todėl galiausiai ši vieta buvo praminta „Vampyrų lauku“.
D. Polinskis sakė, kad kapinės buvo skirtos būtent žmonėms, kurie buvo bendruomenės atstumtieji, tačiau visi kapai liko nepažymėti ir nėra jokių rašytinių įrašų apie palaikus.
Tarp kitų kapų yra iš dalies ekshumuotas vaikas, moteris, sirgusi išplitusiu sifiliu, nėščia moteris ir vyras su vaiko lavonu prie kojų.
Kai kurie kūnai buvo palaidoti veidu žemyn, kai kurie buvo apkrauti akmenimis, o kitų burnose buvo monetos.
Pasak D. Polinskio, nuo mirusiųjų sugrįžimo buvo apsisaugoma nupjaunant galvą ar kojas, padedant mirusįjį veidu į žemę, sudeginant ar paslegiant akmenimis.
Ant Zosios kaklo uždėtas pjautuvas leidžia spėti, kad jos labiausiai bijojo tie, kurie ją nužudė.
Pasak žurnalo „Smithsonian“, rytų europiečiai jau XI a. ėmė bijoti vampyrų, nes tikėjo, kad „kai kurie mirę žmonės išsiropščia iš kapo kaip kraują siurbiančios pabaisos, terorizuojančios gyvuosius“.
XVII a. neįprasti laidojimo papročiai paplito visoje Lenkijoje, reaguojant į pranešimus apie vampyrų protrūkį, rašoma žurnale „Science Alert“.
D. Polinskis ir M. Zagrodzka planuoja atlikti daugiau kasinėjimų, įskaitant naktinius naudojant fluorescencinį apšvietimą, kuris gali padėti aptikti naujų kaulų.
