Ar visos prostitutės iš trečiojo pasaulio šalių yra prekybos žmonėmis aukos? Į šį klausimą Šveicarijos dienraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ atsako garsi šalies sociologė Laura Maria Agustin.
Šią problemą ji tyrinėja jau daug metų, iš pradžių – kaip įvairių nevyriausybinių organizacijų darbuotoja Lotynų Amerikos šalyse, vėliau - kaip mokslininkė. Moteris parašė knygą „Sex at the Margins“, kurioje drąsiai nuvainikuoja mitą apie „prekybą moterimis“, automatiškai pervedantį visas prostitutes bejėgiškų aukų grupėn.
„Nejaugi seksas su vyru, kurio nemyli, yra kur kas blogiau už sunkų darbą šachtoje?“ - retoriškai klausia Agustin. Daugeliui žmonių trečiojo pasaulio šalyse profesijos pasirinkimo galimybės labai menkos. Merginoms iš Dominikos respublikos paprastai yra tik trys galimybės: dirbti tarnaite, prekiauti gatvėje ar tapti prostitute. Kai kurios iš jų sako: „Geriau mirti, nei prekiauti savo kūnu“. Kitos: „Geriau mirti, nei leistis išnaudojamai dirbant tarnaite“.
Požiūris į seksą taip pat - visų skirtingas. Feministės sako: „Negaliu įsivaizduoti, kaip galima miegoti su vyru dėl pinigų!“. Tačiau kitos labai gerai tai įsivaizduoja. Šiandien viskas perkama ir parduodama, įsitikinusi mokslininkė: pavyzdžiui, psichoterapeutas parduoda dvasinę pagalbą, auklė - švelnumą.
Vakarų aktyvistai stengiasi „išlaisvinti“ prostitutes, kad jos galėtų iš Europos grįžti į tėvynę. Tačiau daugelis jų visai nenori būti „išlaisvintos“. Nedaug europiečių gali suvokti, kad moteris, kurios profesinės galimybės labai menkos, prostitute tampa sąmoningai. Agustin pasakojo, kad neseniai lankėsi užsienio kalbų kursuose Benine. Kursų dalybės - daugiausia moterys, besimokančios anglų kalbos tam, kad galėtų dirbti prostitutėmis Nigerijoje. Iš ten jos tikisi patekti į Angliją. „Šios moterys ne tokios jau naivios“, - tikina sociologė.
Agustin kategoriškai prieštarauja pasaulio dalinimui į „geras“ moteris ir „blogus“ vyrus. Ji atkreipia dėmesį, kad prostitucija užsiima ne tik moterys - šiuo amatu besiverčiančių vyrų irgi netrūksta. Ypač, jei įskaičiuotume ne tik heteroseksualus, bet ir transseksualus, homoseksualus, taip pat „alfonsus“, gyvenančius turtingų moterų sąskaita, ir vyrus, pavyzdžiui Gambijoje ar Turkijoje, kurių klientės - sekso turistės. Negalima ignoruoti ir fakto, kad daugelio viešnamių savininkės yra moterys.
