.jpg)
Oda – didžiausias žmogaus organas, bet kai ji sveika, dažnai tai laikome savaime suprantamu dalyku, rašoma dailymail.co.uk.
Oda – didžiausias žmogaus organas, ir kai ji sveika, dažnai tai laikome savaime suprantamu dalyku. Dirbdama akademike ir dermatologe dažnai girdžiu tuos pačius, užsispyrusiai kartojamus klaidinančius „faktus“ apie odos sveikatą.
Štai keletas dažnai minimų mitų, kuriuos galima paneigti iškart, bei keletas teisingų faktų.
TIESA – Oda nuolat atsinaujina
Oda – tai dinamiškas barjeras tarp mūsų organizmo vidinės aplinkos ir išorinio pasaulio. Epidermyje (išoriniame odos sluoksnyje) esančios ląstelės keratinocitai nuolat dalijasi, kad būtų gaminamo naujos ląstelės, kurios šiuo sluoksniu tuomet juda į viršų ir yra pašalinamos nuo odos paviršiaus.
Oda yra turtingas kamieninių ląstelių šaltinis, kuris geba dalintis ir atsinaujinti.
MITAS – Du litrai vandens per dieną, ir oda bus sveika
Jūsų išgeriamo vandens kiekis tiesiogiai odos neveikia. Vanduo odai teikiamas dermiu, vidiniu odos sluoksniu, tekančiu krauju.
Epidermyje vanduo prarandamas, ypač sausoje aplinkoje. Vandens reikia odos drėgmei palaikyti ir jei organizmui labai trūksta skysčių, oda atrodo blyški ir mažiau elastiška.
Vidiniai sveiko žmogaus organai – inkstai, širdis, kraujagyslės – kontroliuoja odą pasiekiančio vandens kiekį. Nėra jokio konkretaus kiekio vandens, kurį reikia išgerti, tai priklauso nuo jūsų suvartojamo ir sunaudojamo vandens kiekio.
TIESA – Stresas gali pakenkti odos sveikatai
Šiais laikais dėl daugelio sveikatos sutrikimų kaltiname stresą, tačiau moksliniais tyrimais įrodytas, kad kai kurias odos problemas gyvenimo įvykiai pasunkina, galimai dėl streso hormono kortizolio (steroidinio hormono, gaminamo antinksčių liaukose).
Ryškesni to pavyzdžiai – židininis nuplikimas, autoimuninis sutrikimas, kurio metu organizmo imunitetas ima atakuoti plaukų šaknis, ir dėl to ima slinkti plaukai, arba psoriazė, dar viena autoimuninė liga, dėl kurios oda sustorėja, ima luptis ar prasideda uždegimas, bei egzema, niežinčios ir paraudusios odos uždegimas, dažnai pasitaikantis kartu su astma, šienlige ir kitomis alerginėmis ligomis. Deja, šių odos ligų keliami nemalonumai yra paskutinis dalykas, kurio norite išgyvendami sunkų laikotarpį.
MITAS – Šokoladas sukelia spuogus
Acne vulgaris, arba paaugliški spuogai, gali užsilikti iki 30 ir net iki 40 metų. Tai – hormonų poveikio odos riebalinėms liaukoms ir odos imuninio atsako į užsikimšusias poras bei odoje gyvenančius mikrobus sąveika. Riebus maistas yra nesveikas dėl daugelio priežasčių, bet jis nesukelia aknės.
Kai kurios dėl stiprios aknės išrašomos tabletės, pavyzdžiui, izotretinoinas, geriau veikia, jei vartojamos su riebiu maistu, į kurį įeina ir šokoladas.
MITAS – Baltos dėmės ant nagų atsiranda dėl kalcio trūkumo
Odą gali niežėti dėl jos išsausėjimo, dėl infekcijos arba dėl alerginės reakcijos. Tačiau tai taip pat gali reikšti vėžį. Nors tiksliai nežinoma, kodėl kai kurios vėžio formos sukelia niežėjimą, medikai mano, kad tai gali būti susiję su auglio skleidžiamomis medžiagomis arba su organizmo reakcija į jo augimą. Niežėjimas paprastai pasireiškia visame kūne, nors stipresnis būna ant kojų ir krūtinės.
Niežėjimas dažniausiai praeina pradėjus gydymą nuo vėžio. Bet ir vaistai nuo vėžio gali sukelti niežėjimą – tai gali reikšti, kad vaistai veikia. Kai kurie antidepresantai, steroidiniai kremai ir kitokia terapija, pavyzdžiui, pėdų masažai, taip pat padeda nuo tokio niežėjimo.
Dar gali būti naudinga per dažnai nesimaudyti vonioje, naudoti bekvapius drėkiklius, dėvėti natūralių medžiagų drabužius ir per daug neprišildyti namų. Kasymosi žalą odai taip pat mažina trumpi nagai.
Nagai auga iš nagų matricos – po oda, viršutiniame nago krašte esančioje zonoje.
Jei ši matrica pažeidžiama, ją sumušus ar įkandus, gali pasireikšti nago augimo netolygumų ir naguose gali užsilikti oro. Tuomet ant nago jam augant atsiranda baltų žymių. Kalcis yra svarbus sveikiems nagams (kaip ir kaulams bei dantims), bet tokios baltos žymės nėra kalcio trūkumo požymis.
TIESA IR MITAS – Sveika būti saulėkaitoje
Daugelis žmonių patiria saulėtų dienų teikiamą gerą savijautą, bet saulėkaitos poveikis gali būti tiek neigiamas, tiek teigiamas. Saulės šviesoje yra skirtingo ilgio šviesos bangų – kai kurios jų matomos plika akimi, o kitos yra trumpesnės už mūsų matomas spalvas.
Pastarosios vadinamos ultravioletinėmis (UV) bangomis, o ilgosios bangos – ultraraudonosiomis. Skirtingo ilgio bangos skirtingai veikia mūsų odą. UVB bangos odai reikalingos vitamino D gamybai – jis būtinas kaulų sveikatai. Jei trūksta saulės, šį vitaminą reikia gauti su maistu.
Dermatologai odos uždegimų gydymui naudoja kruopščiai kontroliuojamo ilgio UVA ir UVB bangas – tai veiksmingas kai kurių odos ligų gydymo būdas. Tačiau jei oda gauna per daug UV bangų, tai gali pažeisti odos DNR ląsteles, taip sukeliant nekontroliuojamą augimą, kuris yra vėžio pagrindas. Taisyklė paprasta – nebent sergate liga arba jums yra taikomas gydymas, kuris slopina imuninę sistemą, saulėje kaitintis sveika saikingai ir visuomet vengiant nudegimų.
SVEIKA NUOVOKA
Pagrindinius sveikos odos principus iš esmės diktuoja sveika nuovoka. Odą reikėtų reguliariai plauti, kad pašalintumėte nešvarumus, bet nepersistengiant, kad nepašalintumėte odai reikalingos drėgmės ir vandeniui atsparių medžiagų.
Jei jaučiate, kad oda įsitempusi ar sausa, naudokite drėkinamąjį kremą – geriausiai veikia riebūs kremai, nebent turite spuogų, tuo atveju tiks vandens pagrindo neriebus kremas. Kiek įmanoma, venkite streso, sveikai maitinkitės ir ištroškę gerkite vandenį. Galiausiai, saugokite odą nuo per gausaus saulės poveikio – skrybėle, drabužiais ir apsauginiu kremu.
