Lėtinis sinusitas yra viena iš ilgalaikio galvos skausmo priežasčių – tinkamai išgydžius šią ligą, gali visiems laikams baigtis varginantys neaiškios priežasties galvos skausmai. Kokie šios nemalonios ligos simptomai, galimos komplikacijos, priežastys ir gydymo galimybės?
Sinusito simptomai – varginantys ir kenkiantys normaliai gyvenimo kokybei
Susirgus sinusitu jį atpažinti dažniausiai visai nesunku. Prienosinių ančių uždegimui būdingas karščiavimas ir pūlių (tirštos konsistencijos ir žalsvos arba gelsvos spalvos gleivių) tekėjimas iš nosies. Pacientas skundžiasi visos galvos ir (arba) veido skausmu ir dažniausiai nurodo tam tikras skausmingas, patinusias sritis – kaktą, akiduobes, skruostus ir panašiai. Gali atrodyti, kad skauda dantis. Sinusitu sergančiam asmeniui sunku kvėpuoti, būdinga patinusi ir paraudusi nosies gleivinė. Dėl tekančių gleivių gali atsirasti kosulys (ypač būnant horizontalioje padėtyje). Būdingas nemalonus kvapas iš burnos, bendras negalavimas, nuovargis. Pacientas pastebi, kad simptomai palengvėja po karšto dušo ar vonios (lengviau teka gleivės).
Sinusito komplikacijos gali būti ir labai rimtos
Nepriklausomai nuo to, ar sinusito eiga ūminė, ar lėtinė, jis gali komplikuotis, ypač jei nėra tinkamai gydomas. Infekcija kartais patenka į smegenis ar akiduobes, kuriose gali atsirasti įvairių pūlinių, kilti dar didesnis uždegimas. Kai kuriais atvejais sinusitas gali būti net mirtinas, tad nereikėtų jo painioti su paprasta sloga.
Vis dėlto sinusitas dažniausiai ir prasideda būtent nuo nekaltos slogos, kurią daugelis linkęs ignoruoti. Sinusitą galima įtarti tuomet, kai ūminė sloga (dažniausiai virusinės kilmės) užsitęsia ilgiau kaip 10 – 12 dienų ar dvi savaites. Tuomet ir sinusitą sukeliantiems mikroorganizmams tampa daug lengviau suvešėti viršutiniuose kvėpavimo takuose ir nukeliauti į giliausias sinusų zonas. Sinusitu vieni asmenys serga dažniau nei kiti – taip yra dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, skirtingos nosies ertmių anatomijos ar didesnio polinkio į įvairias alergijas bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Sinusitas gali prasidėti netgi dėl dantų infekcijų, tad laiku gydytis dantis ir reguliariai lankytis pas odontologą tiesiog būtina.
Sinusito gydymas remiasi antibiotikų vartojimu ir gleivių nutekėjimo gerinimu
Dažniausiai prireikia antibiotikų – juos po išsamios apžiūros ir sinusito diagnozės patvirtinimo parenka ir paskiria gydytojas. Tam, kad iš prienosinių ančių geriau šalintųsi susikaupęs sekretas, gali būti skiriami dekongestantai, antihistamininiai preparatai – jie padeda mažinti nosies ertmių paburkimą. Kad tirštos gleivės šalintųsi kuo geriau, svarbu gerti daug šiltų skysčių, verta nueiti į karštą dušą ar vonią, o po jų mėginti pašalinti kuo daugiau sekreto, kuris, suskystėjęs, šalinasi lengviau.
Naudingas ir hipertoninis jūros vandens purškalas, papildytas eukaliptų aliejumi – Quixx Extra. Tai visiškai natūrali medicinos priemonė, savo sudėtyje turinti įvairių vertingų mineralinių medžiagų, mažinanti nosies ertmių ir sinusų užsikimšimą bei palengvinanti kvėpavimą. Ji tinkama suaugusiems, paaugliams ir vaikams nuo šešių metų amžiaus, kurie nėra alergiški eukaliptų aliejui. Quixx Extra galima rasti daugumoje vaistinių. Šis purškalas puikiai tinka sergant sloga ir sinusitu.
Sunkesniais atvejais tenka taikyti medicinines procedūras, kurių metų sinusai išvalomi specialiais metodais. Jei sinusitas kartojasi labai dažnai arba jei sergama lėtine forma, tuomet gydytojas sprendžia, ar nereikalinga chirurginė operacija ir (arba) kitos procedūros.
