Šeštadienį daug kur krituliai (vyraus nedideli): naktį sniegas, šlapdriba, pereinantys į lietų, dieną daugiausia lietus. Naktį ir rytą daug kur silpna lijundra, plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, naktį 5–10 m/s, pajūryje iki 13 m/s, dieną 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 1–6, šiaurės rytuose 7–10 laipsnių šalčio, pajūryje 1–3 laipsniai šilumos, dieną 1–6 laipsniai šilumos.
Sekmadienį daug kur palis, naktį vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 1–6, dieną 3–8 laipsniai šilumos.
Pirmadienio naktį daug kur palis, dieną tarpais nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, naktį kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 3–8 laipsniai šilumos.
Antradienį daug kur lietus, dieną nedidelis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 4–9 laipsniai šilumos.
Trečiadienį daug kur krituliai, daugiausia lietus ir šlapdriba. Vėjas pietvakarių, pietų, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 0–5, dieną 1–6 laipsniai šilumos.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, kitomis dienomis bus truputį šalčiau, o savaitės gale gali sugrįžti žiemiškesni orai, tad viltis dėl žiemiškų švenčių dar gyva.
Sinoptikė jau žino, kokie orai laukia prieš šventes: turi liūdnų žinių
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ ji pasidalijo platesne prognoze ir pasakė, kas laukia prieš pat šventes.
Pasak jos, gerų žinių iš orų kanceliarijos nėra ir kol kas nebus, o kitą savaitę gamta dar daugiau visokių negandų atseikės. Su šaltoku oru per Skandinaviją prasmukęs anticiklonas, prisijungs prie pietvakariuose stiprėjančios aukštesnio atmosferos slėgio sistemos, penktadienį atneš ramius, šaltokus, su nedideliu sniegeliu orus.
„Savaitgalyje ir ko gero visą kitą savaitę virš šiaurės Europos daugiacentrė žemo atmosferos slėgio sistema stiprės, banguojantys atmosferos frontai su silpnesniais ar audringesniais ciklonais tai toliau, tai arčiau Lietuvos keliaus, vis vėjais dūkaus.
Šaltukas trumpam pasitrauks, tiesa šeštadienio naktį dar rytiniuose, šiaurės rytiniuose spustels, vėliau, savaitgalyje ir kitos savaitės pradžioje, gerokas atodrėkis laukia. Šlapdribą keis lietus.
Antroje savaitės pusėje jau kiek vėsiau bus, ir kritulių bus daugiau, o kartais ir daugoka-su lietumi jau ir šlapdriba ar sniegas maišysis. Vėjai irgi vis nerims. Ir tik kartais ramesnio ir šviesesnio dangaus sulauksim. Tad teks apsiginkluoti kantrybe ir gera nuotaika“, – teigia sinoptikė.
Žiema sutrumpėjo puse mėnesio
Klimatologas prof. Arūnas Bukantis pažymi, kad ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau. Dabartinės žiemos išsiskiria šiltesne temperatūra, tačiau negaili įvairių orų reiškinių.
„Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas.
Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje“, – paaiškina A. Bukantis.
Klimato kaita veikia gyvūnus ir augalus. Pavyzdžiui, paukščiams „susisuka galva“ ir rudenį jie neišskrenda arba pavasarį grįžta per anksti.
„Migruojantys paukščiai jau pastebėjo, kad žiemos būna švelnios, o kai kurių temperatūra netgi teigiama, ko Lietuvoje praėjusiame amžiuje nebūdavo. Dėl to kai kurie nusprendžia pasilikti žiemoti. Dalis pasirenka vandens telkinius prie Kauno hidroelektrinės arba netoli Klaipėdos ir sėkmingai ten peržiemoja, jeigu tik yra maisto ir neužšąla vandens telkiniai. Taigi paukščių įpročiai, jų migracijos datos šiek tiek pasikeitė.
Pavasariniai parskridimo laikai nėra labai pasikeitę. Tolimųjų kraštų paukščiai migrantai parskrenda beveik tuo pačiu laiku, kaip ir ankstesniais dešimtmečiais, arba viena kita diena anksčiau nei įprastai“, – sako klimatologas.
Švelnėjant žiemoms gamtoje matomi ir kiti pokyčiai. Kai kurie gali būti itin žalingi augalams
„Augalija į ankstyvą sniego nutirpimą, pašalo išėjimą reaguoja jautriau. Augalams ankstyvas pavasaris visuomet yra stiprus ženklas pradėti vegetaciją, bet kartais toks vegetacijos atnaujinimas augalams būna pavojingas. Tikimybė, kad šalčiai sugrįš išlieka iki balandžio pradžios, todėl anksti pradėję vegetuoti augalai (ir vaismedžiai, ir laukinė augalija) nukenčia“, – teigia A. Bukantis.
Prof. A. Bukantis: neskubėkime paslėpti kailinių
Kadangi dienų su speigu pasitaiko vis rečiau, žmonės po truputį atpranta nuo atšiaurių žiemų. Vis dėlto klimatologas siūlo neskubėti spintoje slėpti kailinių – net ir šilčiausios žiemos gali nustebinti laikinais šalčiais.
„Sunku atsakyti, ar mes daugiau, ar mažiau tapome atsparūs šalčiui, bet pačių šalčių tikrai sumažėjo. Dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau 15–20 laipsnių šalčio, pastaraisiais dešimtmečiais pasitaiko dvigubai rečiau. Vos po 3–5 dienas per visą žiemos sezoną, kai anksčiau būdavo po 9–11 dienų.
Taigi kailinius spintoje reikėtų turėti. Nepaisant visų klimato kaitos tendencijų, mūsų geografinė padėtis išlieka ta pati. Tai reiškia, kad žiemą iš Arkties ir Rytų Europos gali įsiveržti šaltos oro masės. Net jei visa žiema bus šilta, speigai išlieka galimi. Jų nereikia pamiršti visiškai“, – pastebi A. Bukantis.
Kita vertus, jei mūsų proseneliai pamatytų, kokios žiemos yra dabar, jie tikriausiai nustebtų. Mat Lietuvos klimatas jau darosi panašus į Centrinės Europos šalių.
„Lietuvoje vidutinė metų temperatūra praėjusio amžiaus antroje pusėje buvo apie 5–6 laipsnius, o dabar ji siekia 7–9 laipsnius. Tai labai žymus vidutinės metinės oro temperatūros pakilimas.
Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – paaiškina klimatologas.
