Sinoptikai prognozuoja, kad škvalas Lietuvą užklups jau penktadienį.
„Daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis smarkūs. Daug kur perkūnija, kai kur škvalas, kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per škvalą gūsiai 15–20 m/s, vietomis iki 23 m/s. Aukščiausia temperatūra 24–29, vakariniuose rajonuose vietomis 19–23 laipsniai šilumos“, – rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetiniame puslapyje.
Šią savaitę ledukai talžė Varėną. Ledukais dangus apdalino ir Druskininkus. Perkūnija griaudėjo ir smarkiai lietus plovė sostinę ir slinko per visą pietrytinę Lietuvos dalį. Sinoptikai perspėja, kad tikėtis neramių orų galima ir ateityje.
Tačiau tokių vasaros vaizdų su dideliu nerimu laukia draudikai, mat stichinės nelaimės kasmet muša naujus nuostolių rekordus. Pernai pirmą metų ketvirtį Lietuvos draudimas žmonėms išmokėjo 1,4 milijono eurų, o šiemet:
„Vien per šių metų pirmą ketvirtį sumokėjome mūsų klientams kaip didžiausia draudimo bendrovė virš 2 milijonų eurų, tai galite pamatyti, koks yra skirtumas, o metai dar tik prasidėjo“, – teigia „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Stichinių nelaimių nuostolių tope, anot draudikų, dažniausiai ant automobilių virstantys medžiai ir viską iš koto verčiantis vėjas. Dėl to, pasak ekspertų, laikas prirakinti savo balkonuose ir terasose esančius daiktus, mat vis daugėja dėl vėjo apniokoto turto ir gyventojų traumų.
„Būtų gerai pagalvoti apie nuolatinius kažkokius stacionarius įtaisus, kurie leistų pritvirtinti tiek esančias kepsnines, tiek vaikų žaidimo elementus, tiek vaikų žaidimo aikšteles, tiek batutus, kurie paprastai ir tampai tais dalykais, kurie sugadina tiek vartus, tiek langus išmuša ir kitokių visokių dalykų pridaro. Nekalbant apie tai, kad sužaloja ir pačius mūsų vaikus“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
O elektros prietaisų meistras Maurikijus pasakoja, kas nutinka, kai žmonės audrų metu, žaibuojant pamiršta išjungti elektros prietaisus iš lizdo. Gyventojai dėl žaibo sukelto viršįtampio Maurikijui atneša taisyti spausdintuvus, monitorius, nešiojamuosius kompiuterius.
„Tinkle, sakykim, kokie 230 voltų, 240, tai ten gali būti ir 300, 380, ir daugiau. Tiesiog neįsivaizduoju, kokia tuo momentu būna įtampa, kurią viršijus ta tiesiog įranga išeina, sugenda, tampa nenaudojama“, – aiškina inžinierius-elektrikas Maurikijus Grėbliūnas.
Žaibas pataiko ir į žmones
Žaibas prieš kelerius metus pataikė į Rusijos futbolo vartininką. Tiesa, tokie atvejai, anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektros inžinerijos katedros vedėjos, kuomet žaibas pataiko į žmogų, yra labai reti.
„Visgi statistika sako, kad yra 200–300 pasaulyje atvejų, kai pataiko tiesiogiai į žmogų. Didesnė tikimybė, kad poveikis bus aplinkai. Tai yra elektros įrenginiams, pastatams“, – komentuoja elektros inžinerijos katedros vedėja Sonata Tolvaišienė.
Labai sunkiai ir retai užfiksuojamas kelių sekundžių žaibo blykstelėjimo vaizdas, kurį prieš kelias dienas nufilmavo Radviliškio gyventojas. Jei audros metu žaibas trenktų tiesiai į pastatą, jis užsidegtų, bet žaibo išlydis gali pridaryti žalos įvykęs ir kur tolėliau. Dėl išlydžio pasireiškę elektromagnetiniai laukai sukels viršįtampį elektros linijose, dėl to.
„Rekomenduojame išjungti visus elektros prietaisus, nes jautriausios dalys bus pažeistos pirmiausia. Tai yra kompiuterių dalys, tai yra įvairiausios atmintinės, dings duomenų bazės, visa informacija bus sunaikinta, na o kiti prietaisai tiesiog elektriškai suges“, – sako S. Tolvaišienė.
Na, o žaibo išlydžio pasekmė gali būti ir kamuolinis žaibas. Jį prieš kelerius metus nufilmavo baltarusis. Tiesa, neaišku, ar tai ne montažas, nes, anot specialistų, tai yra labai retas reiškinys gamtoje, kurį yra matę tik 5 procentai planetos gyventojų. Kamuolinio žaibo prigimtis ir atsiradimas nėra iki galo išaiškintas, nes laboratorijose mokslininkams jo atkurti nepavyksta.
„Jeigu jau taip nutiko ir jums pavyko pamatyti šitą retą reiškinį kamuolinį žaibą, visgi rekomenduočiau nejudėti, neliesti jo, nesiartinti prie jo, nes tiesiog su oro srove jį galima pritraukti prie savęs ir tiesiog gali įvykti sprogimas“, – pasakoja S. Tolvaišienė.
Kiek, kokių ir kada stichijų galime tikėtis, šią vasarą klimatologai tiksliai atsakyti negali, bet tvirtina, kad šiemet, kaip ir kiekvieną vasarą, lokaliai jų tikrai sulauksime. Tačiau klimatologai žada labai lietuvišką birželį. Vidutinė mėnesio temperatūra sieks 15,9 laipsnio.
„Visi trys birželiai paskutinių metų jie patenka į šilčiausių birželių trejetuką per daugiau negu pusė šimto metų. Tai šiemet mes, panašu, kad labiau būsime arčiau tų, įprastinių lietuviškų sąlygų“, – teigia klimatologas Donatas Valiukas.
