„Kol kas ateitis mums nieko gero nesako. Nerodo, kad būtų žiema, žiemiški gražūs orai. Visą laiką orai keliauja iš vakarų, kitą savaitę iš šiaurės vakarų. Žiema neskubėdama išeidinėja, o kitą savaitę ji neskubės ateiti”, – artimiausios savaitės orus įvertino sinoptikas Naglis Šulija.
Savaitgalis bus šlapias
Nuo Atlanto keliaujantys ciklonai pasiekė Skandinaviją, Baltijos jūros regioną ir atsimuša į toliau rytuose, ties Rusija esančią aukštesnio slėgio sritį. Kadangi atsimušimas įvyksta maždaug ties Baltija ir Baltijos šalimis, tai maždaug čia savo jėgą ir praranda, todėl Lietuvoje kritulių bus, bet nedaug.
„Savaitgalį krituliai bus mišrūs, dėl to, kad iš vakarų atkeliaujantis oras yra šiltas. Vienu metu gali lyti, kitu metu gali uždrėbti tokio sunkaus šlapio sniego, kur nors, po to vėl lis. Tai yra pereinamo tipo orai, jie yra labai nemalonūs”, – kalbėjo sinoptikas.
Šeštadienio naktį daugelyje rajonų numatomi krituliai: lietus ir šlapdriba. Vietomis tvyros rūkas, rytų Lietuvoje kai kur lijundra ir plikledis. Temperatūra svyruos nuo 0 laipsnių iki 1 laipsnio šalčio, o pajūryje bus 2 laipsniai šilumos.
Dieną daug kur numatomi nedideli krituliai – rytiniuose rajonuose vyraus šlapdriba, vakarų Lietuvoje daugiausia silpnas lietus. Temperatūra kils iki 0–4 laipsnių šilumos.
Sekmadienį daug kur numatomi krituliai, jie bus nedideli. Pietų, pietvakarių vėjo gūsiai kai kur sieks 15–20 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną 0–5 laipsniai šilumos.
Kitą savaitę padėtis nesikeis
Įsitvirtinę pereinamojo tipo orai niekur nesitrauks ir kitą savaitę. Temperatūra išliks panaši, dienomis prognozuojama pora laipsnių aukščiau nulio ar 0 laipsnių, o naktimis apie 0 laipsnių, kai kur laipsnis žemiau nulio. Numatomi vis pasikartojantys lietūs ir šlapdribos.
Rytinėje pusėje - vėsiau
Dėl aukštesnio slėgio srities, kuri bus netoliese, debesuotumas artimiausią savaitę ne visuomet bus ištisinis, dėl to naktimis gali truputėlį pašalti, bet tik iki kokio laipsnio, labiausiai tai tikėtina rytinėje Lietuvos dalyje, iki kokių minus puse laipsnio.
„Ten kur trumpai pragiedrės, gali ir pašalti – susidarys plikledis, lijundra, bus slidu, bet tai truks trumpai. Kita vertus dėl tos drėgmės pertekliaus ore kabos rūkas toks beveik neišsisklaidantis, tai tirštesnis, tai ne toks tirštas, bet horizontas visą laiką bus užtrauktas migla. Tai čia dėl to, kad ore yra labai daug drėgmės. O dienomis visą laiką bus keli laipsniai šilumos, prie jūros iki 4 - 6 laipsnių”, – kalbėjo sinoptikas.
Ledo storis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau užšalo beveik visi ežerai. Ežerų, kurių gylis iki 30 m., ledo storis siekia 9–16 cm ir yra saugus. Tik patys didžiausi ir giliausi ežerai dar yra neužšalę arba nevisiškai užšalę, su properšomis. Tokie ežerai, kaip Dusia, Metelys, Obelija dar banguoja, o priekrantėje ledas 3–5 cm storio. Pavojingiausias giliųjų ežerų ledas, kurių didžioji ežero dalis pasidengusi pakankamai tvirtu ledu, tačiau giliausios jų vietos dar visai neužšalusios arba tik užsitraukusios plonu ledeliu. Tokias vietas nesunku pastebėti pagal kitokį jo atspalvį, tačiau dabar ledas padengtas sniegu, todėl vizualiai pastebėti pavojingas vietas praktiškai neįmanoma.
Dideliuose, giliuose ežeruose, kaip ir Kauno bei Kuršių mariose, saugu tik arti kranto. Kuršių marių ledą apibūdinti sunku dėl jų dydžio. Atskirose vietose, pvz. ties Nida, į rytus nuo Ventės rago, ledo storis yra 8–10 cm storio, o į vakarus nuo Ventės rago ledas tik 2–3 cm storio, apsnigtas. Tikėtina, kad visos Kuršių marios yra užšalusios, bet saugus ledas tik priekrantėje.
