Gruodį sniego buvo mažai
Per gruodžio mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 61–95 mm (1,3–1,5 normos), pajūryje 96–150 mm (1,6–1,8 normos), kai kuriuose rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose 47–60 mm (beveik norma).
Nestora (1–10 cm) sniego danga beveik visoje šalyje buvo susiformavusi pirmąją mėnesio dieną, tačiau pirmojo dešimtadienio pabaigoje daugelyje rajonų sniego neliko. Dar kartą panaši sniego storymė daugelyje rajonų, išskyrus pajūrį ir pietvakarinį šalies pakraštį, susidarė mėnesio viduryje, bet išsilaikė tik iki Kalėdų. Paskutinėmis metų dienomis sniego danga buvo susiformavusi tik centriniuose ir pavieniuose vakariniuose bei pietiniuose šalies rajonuose.
Gruodis, kaip Lietuvoje jau tampa įprasta, sniego mylėtojams buvo skurdus.
Sniegas pasirodė tik antrojoje sausio pusėje
Per sausio mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 56–107 mm (1,3–1,7 normos), kai kuriuose šiauriniuose ir pietrytiniuose rajonuose 40–55 mm (beveik norma).
Pirmoje sausio pusėje tik pavieniuose rajonuose buvo fiksuojami sniego dangos pėdsakai. Visoje šalyje sniego danga susidarė mėnesio viduryje ir storiausia ji buvo antrojo dešimtadienio pabaigoje – trečiojo pradžioje: daug kur siekė 4–10 cm, vietomis pietiniuose rajonuose 11–17 cm. Nuo trečiojo dešimtadienio vidurio, atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo ir paskutinėmis mėnesio dienomis sniego buvo likę tik vietomis.
„Per mėnesį kritulių iškrenta apie 50 – 60 mm. Vienu kartu iki keliolikos mm. Gali susidaryti kelių centimetrų sniego danga, bet kai ištirpini šį sniegą vandens būna ne tiek ir daug. Žiemą kritulių išrinta mažiau, nei vasarą”, – kalbėjo Donatas Valiukas.
Vasaris – tikra žiema
Pirmojoje vasario pusėje krituliai dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai. Mažiau nei pusė įprasto kritulių kiekio teko daugeliui šiaurinių rajonų ir pietvakariniam šalies pakraščiui – čia iškrito 4–6 mm kritulių. Mažesnis už normą kritulių kiekis teko greta minėtų regionų esančioms apylinkėms – kritulių kiekis čia svyravo nuo 7 iki 12 mm. Artimas normai kritulių kiekis (11–19 mm) iškrito didžiojoje šalies dalyje, o pietryčių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje kritulių kiekis (16–29 mm) normą viršijo 1,3–2 kartus.
Antrojoje mėnesio dalyje, kaip matome už lango, sniego taip pat sulaukėme nemažai.
Taigi vasaris tapo snieginingiausiu šios žiemos mėnesiu.
Sniego sulaukiame mažiau
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi daugelis Lietuvos klimatologų ir sinoptikų. Per pastaruosius penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet žemė pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Ekstremalumai Lietuvoje taps įprasti
Dauguma klimatologų sutaria, kad ateityje daugės ekstremalaus oro pavyzdžių, tokių kaip: staigios šalčio bangos, staigus vėjas, smarkus lietus. Todėl ir žiemomis orai labai svyruoja ir gali pakisti labai greitai.
„Dėl klimato kaitos ateityje daugės ekstremalių orų: netikėtų vėsių orų bangų, ne laiku ir pan. Pasirodys smarkus lietus, sniegas, vėjas, kuris išlaužo Kuršių nerijoje pušis arba dar ką nors. Pasaulyje daugėja tokių gamtos ekstremalumų. Nėra taip, kad jie būtų savo jėga ypatingai dideli, bet, jeigu suskaičiuoti tų ekstremalių orų skaičių pasikartojimų per metus, tai jų jau daugėja”, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
