„Baltijos jūra šiandien sunkiai serga. Milžiniška tarša, net 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos, dėl ko kyla pavojus jūrinėms ekosistemoms ir bioįvairovei. Būdami atsakingai, privalome galvoti ne tik apie 100 km jūros ruožo mums teikiamas privilegijas, tačiau ir mūsų pareigą pasirūpinti jūros būkle“, – Seimo konferencijos „Lietuvos jūrinė strategija“ sveikinimo kalboje teigė V. Sinkevičius.
„Siekdami atgaivinti žuvų populiacijas, turime priimti daug nepatogių, tačiau ambicingų sprendimų. Lietuva juos pajėgi įgyvendinti tik kartu su visomis draugiškomis Baltijos jūros regiono valstybėmis“, – pažymėjo jis.
V. Sinkevičius aiškino, kad už poros mėnesių turėtų startuoti pilotinis projektas, padėsiantis saugiai aptikti nesprogusią amuniciją bei išvalyti Baltijos jūros dugną.
„Praeitais metais peržiūrėjome ES Jūrų saugumo strategiją, kad galėtume pagaliau išjudinti ir nesprogusios amunicijos Baltijos jūros dugne klausimą, šiais metais EK tam skyrė 2 mln. eurų“, – kalbėjo Europos komisijos (EK) narys.
„Jau už kelių mėnesių startuos pilotinis projektas, kuris turėtų mums padėti išmokti saugiai aptikti, įvertinti ir išvalyti Baltijos jūros dugną“, – tikino jis.
Tuo metu Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valdas Rakutis teigė, kad artimiausiu metu bus sukurtas pirmas „juodraštinis“ Lietuvos jūrinė strategijos variantas, kuris rugsėjo mėnesį galėtų tapti dokumentu. Anot jo, tuomet jis gali būt svarstomas Seime.
„Turėtume po šios konferencijos per kelias savaites paversti pirmuoju juodraščiu, jis bus nusiųstas visiems, kurie dalyvavo rengime. (...) Jis nebus viešas, vėliau organizacijos papildžiusios jį turėtų atsiųsti, taip turėtų gimti antrasis juodraštis, jau gerokai brandesnis, kad galėtume rugsėjo mėnesį kalbėti apie tai, kad turime paruošę svarstymui dokumentą“, – sakė V. Rakutis.
„Tada jį patvirtinti Jūrinių reikalų komisijoje, o galbūt ir Seime, jeigu komisija priims tokį sprendimą“, – kalbėjo jis.
