Egzaminu vadinami klausymai, kuriuos turi iškęsti visi kandidatai į eurokomisarus ir net pati komisijos vadovė, paprastai trunka tris valandas. Kandidatui, norinčiam užimti vieną ar kitą eurokomisaro postą, yra užduodami konkretūs, tikslūs ir neretai specifiniai klausimais. Klausimų būna 25, dar keli klausimai būna užduoti anksčiau ir raštu.
Tiesa, raštu užduodami ir raštu atsakomi klausimai paprastai vadinami „biuro susirašinėjimu“, nes dažnu atveju šį darbą atlieka ne pats kandidatas į eurokomisarus, o jo komanda. Klausimus raštu dažnai užduota taip pat komitetų darbuotojai, o ne patys europarlamentarai.
O štai atsakymai žodžiu klausymuose, kuriuos pateiks kandidatas į eurokomisarus, turi būti aiškūs ir sklandūs, nes europarlamentarai, o ypač tie, kurie itin gerai išmano tam tikras sritis, nepakenčia abstrakcijų ir atsakymų, kad „dirbsiu, kiek galėsiu“.
Viena paskutiniųjų tokio aplaidaus atsakinėjimo į klausimus auka yra lenkų kandidatas į eurokomisarus Janusz‘as Wojchechovskis, kuris į klausymus, vykusius antradienį atėjo menkai pasiruošęs, į klausimus atsakinėjo abstrakčiai, vengė tiksliai įvardyti tam tikras problemas ar būsimus darbus. Manoma, kad buvęs Europos Parlamento (EP) narys pernelyg pasitikėjo savo jėgomis.
Tai atsisuko prieš jį, lenkų kandidatas į eurokomisarus, kuris turėjo gauti žemės ūkio portfelį, turės pasiruošti geriau ir dar kartą pateikti atsakymus į papildomus klausimus. Jei ir to nepakaks bus surengti papildomi klausymai. Tiesa, lenkų žiniasklaida tikina, kad nevykusiai praėję klausymai J. Wojchechovskį „paskandino“, todėl papildomi klausimai gali būti tik formalumas.
Panašus likimas ištiko ir kitą kandidatę į eurokomisarus prancūzę Sylvie Goulard, kuri siekia gauti vidaus rinkos komisaro postą. Patyrusi politikė sulaukė itin aštrių klausimų ir pasipriešinimo, parlamentarai, komitetų nariai liko nepatenkinti jos atsakymais pateiktais trečiadienį vakare, todėl nori užduoti papildomus klausimus, reikalauja geresnių atsakymų ir pasiruošimo.
Pasak dienraščio „Politico“, rašančio apie kasdienes Briuselio batalijas, „europarlamentarai nori daugiau ir geresnių atsakymų ir S. Goulard', o tai reiškia papildomus klausimus raštu ir galimą naują klausymą.
Jei ši patyrusi politikė dar kartą sukluptų klausymuose tai būtų didžiulis smūgis Europos Komisijos (EK) vadovei Ursulai von der Leyen. EK vadovė ką tik prarado du nominuotus kandidatus – Rumunijos ir Vengrijos atstovus, kurių „nepraleido“ EP teisinių reikalų komitetas, savo sprendimą motyvavęs etikos sumetimais.
Buvusį ūkio ministrą V. Sinkevičių šiandien „egzaminuos“ Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos ir Žuvininkystės komitetai, nuo kurių valios priklausys, ar jaunajam lietuviui bus uždegta žalia šviesa ir jis taps eurokomisaru.
V. Sinkevičius pretenduoja tapti aplinkos apsaugos ir vandenynų klausimus kuruojančiu eurokomisaru. Lietuvos atstovui sėkmės atveju teks dirbti su komisijos vicepirmininku olandu Fransu Timmermansu. Pastarajam patikėta rengti vadinamąją Europos Sąjungos „žaliąją sutartį“, siekiant iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą.
Klausimus V. Sinkevičiui šiandien uždavinės skirtingų EP frakcijų nariai priklausantys dviem Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos ir Žuvininkystės komitetams. Klausimai frakcijose ir komitetuose bus sutarti ir išnagrinėti iš anksto, bet kandidatas į eurokomisarus jų nežinos.
Klausimą užduoti bus skirta 1 minutė, atsakyti – 3 minutės. Jei klausimą uždavęs komiteto narys nebus patenkintas atsakymu, bus skirta šiek tiek laiko jį papildyti. Klausymų pabaigoje V. Sinkevičius galės 5 minutes skirti baigiamajai kalbai. Pasak Briuselio senbuvių, šiuose klausymuose vienodai svarbios žinios ir gebėjimas save pristatyti, sužavėti.
Akyli politikos vertintojai dėmesį kreipia ne tik į tai, ką ir kiek kandidatas žino, bet ir į tai, kaip jis pateikia savo žinias, ar yra linkęs bendrauti, atsakyti į klausimus asmeniškai, ar geba užimti lyderio poziciją, taip pat – ar yra atsipalaidavęs, nors tai padaryti itin sunku. Blogiausia, pasak žinančių Briuselio kabinetų užkulisius, būtų, jei V. Sinkevičius atsakymus skaitytų iš lapelio arba atsakinėtų itin abstrakčiai.
„Aš spėju, kad viskas bus gerai, bet jis turi pademonstruoti savo galimybes. Jei jis tik perskaitys atsakymus, nebus gerai, mes patys galime skaityti. Reikės jo asmeninio potėpio“, – tv3.lt sakė aukštas Briuselio pareigūnas, kuris šiandien sėdės salėje ir klausys, kaip į klausimus atsakinėja V. Sinkevičius.
Jaunystė ir nedidelė politinė patirtis gali nekišti kandidatui kojos tiek, kiek, galbūt, manoma Lietuvoje. Briuselyje vertinamas gebėjimas mokytis ir daugelis aukštų pareigūnų mini, kad jauniems ir veržliems politikams, tokiems, kaip V. Sinkevičius, tai sekasi neblogai. Imlumas ir gebėjimas laviruoti čia taip pat vertinamos savybės, kurios, pasak žinovų, per tris klausymų valandas tikrai išryškės.
Manoma, kad V. Sinkevičius sulauks nemažai klausimų apie žuvininkystę, žuvies išteklius jūrose ir vandenynuose, pramoninę, socialinę ir gamtosauginę šios „industrijos“ pusę. Žuvininkystės klausimai yra tie, dėl kurių ES kasmet sulaužoma nemažai iečių, todėl kandidatas į komisarus turi ne tik žinoti tiksliai apie ką jis kalba, bet ir suprasti specifinį žargoną ir socialinius šio klausimo jautrumus. Tikėtina, kad klausimų apie žuvininkystę bus daugiau nei apie aplinkos apsaugą.
Vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos, kuris užduos klausimą V. Sinkevičiui, bus konservatorius Liudas Mažylis, priklausantis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui. Paklausas, ko klaus kandidato į eurokomisarus, politikas negalėjo to atskleisti, bet patikino, kad dėl klausimo bus susitarta tiek komitete, tiek Europos liaudies partijos frakcijoje, kurioje yra ir L. Mažylis.
Tai, kas vyks toliau jau nebepriklausys nuo V. Sinkevičiaus. Po klausymų vyks komiteto vertinimo posėdis, jaunajam lietuvių kandidatui reikės gauti ⅔ komiteto narių palaikymo. Tada įvertinimas bus perduodamas Komitetų pirmininkų sueigai, o ši jį persiųs EP pirmininkų sueigai, kurią sudaro EP pirmininkas ir EP politinių grupių vadovai.
Paskutinis etapas – EP balsavimas dėl visos Komisijos, jis numatytas per plenarinę sesiją Strasbūre, kuri vyks spalio 21-24 dienomis. Ten bus balsuojama ne už atskirus kandidatus, o už visą Komisiją, todėl dar iki to laiko bus aišku, kurie kandidatai dedasi lagaminus namo, o kurie – ieško butų Briuselyje.
Šiuo metu eurokomisaro pareigas vis dar eina socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, jis atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Anksčiau Lietuvos eurokomisarais buvo Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Šemeta.
Iš Baltijos regiono šalių aukščiausios pareigos vėl patikėtos buvusiam Latvijos premjerui Valdžiui Dombrovskiui. Jis bus už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos vicepirmininkas.
