Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas tyrimas atskleidė, kad šalyje mažėja vaikų, kuriuos tėvai išvykdami užsienin palieka be įstatyminio atstovo.
Tyrimo duomenimis, 2007-ųjų pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 916 vaikų (435 mergaitės ir 481 berniukas), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta globa. Užpernai tokių vaikų buvo tris kartus mažiau - tik 352.
Klaipėdos rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė teigė, jog šiuo metu rajone yra 25 vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį, tačiau likusiųjų su nesutvarkytais globos dokumentais nėra.
„Mūsų turimais duomenimis, visi išvykę į užsienį tėvai yra sutvarkę dokumentus. Matyt, per rajono laikraštį, mokyklas, seniūnijas mūsų skelbiama informacija apie globos įforminimo būtinybę pasiekė tikslą“, - sakė I. Šaulytė.
Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistė Reda Bardauskienė sakė, kad uostamiestyje ryškios tendencijos, kad daugėtų tėvų, jaučiančių atsakomybę už savo vaikus ir pasirūpinančių įstatyminiu jų atstovu, nepastebėta.
„Globos įforminimo procesas nėra miręs, tačiau jokių ryškesnių skaičių šuolių čia nėra“, - teigė ji.
Pernai Klaipėdoje buvo įsteigta 70 globos atvejų tėvų prašymu, šiais metais - 26.
Klaipėdos VTAT, surinkusi informaciją iš 61 švietimo įstaigos, suskaičiavo, kad pernai uostamiesčio mokyklas ir darželius lankė 285 vaikai, kurių tėvai laikinai išvykę užsienin. 2005 m. tokių vaikų buvo apie 500. 30 švietimo įstaigų nurodė neturinčios vaikų, kurių tėvai išvykę į kitas šalis.
42 mažieji klaipėdiečiai, kurių tėvai išvykę, lanko ikimokyklines įstaigas, 243 vaikai - mokyklas. Daugiausiai, beveik pusšimtis vaikų, kuriems teko išmėginimas gyventi be tėvų, yra šešiolikmečiai, penkiolikmečiai (32), dvylikamečiai (28). Mažiausiai - po keturis - Lietuvoje tėvai paliko dvimečių, keturmečių ir šešiamečių.
Pasak R. Bardauskienės, didžioji dalis į užsienį išvykusių tėvų - 82 proc. - vaikus paliko prižiūrėti seneliams, 8 proc. Lietuvoje pasilikusių vaikų prižiūri broliai ar sesės, likusius - dėdės, tetos ar kiti asmenys.
Teigiama, jog kai kuriais atvejais palikti vaiką su įstatyminiu atstovu gali būti net gyvybiškai svarbu. Pavyzdžiui, jeigu vaikas suserga, juo gydymo įstaigose iki galo pasirūpinti gali tik teisėtas vaiko atstovas. Kai vaikai tiesiog paliekami artimųjų ar pažįstamų priežiūrai, įvykus kritinei situacijai teisiškai vaikams atstovauti negali niekas.
R. Bardauskienė pastebi, kad problemų, susijusių su emigracija, daug: tėvai atsakomybę už vaikų auklėjimą užkrauna seneliams ar kitiems asmenims, žada savo atžaloms, kad esant galimybei juos pasiims pas save, tačiau vaikams per ilgai tenka laukti šio pažado įvykdymo. Emocinės žaizdos vaikams lieka visam gyvenimui.
Laima ŠVEDAITĖ
