„Auginu įvairiausius pomidorus – jau pati nebežinau, kiek ir ko auginu. Dažniausiai renkuosi pagal spalvą, formą, aišku, ir skonio savybes.
Ieškau sėklų iš kolekcininkų internete, renkuosi patikimesnius žmonės, nes sėklos keliauja vienas per kitą, o su jomis į savo šiltnamį ir ligų galima parsinešti, todėl reikia labai atidžiai rinktis. Visų pirmą man buvo svarbus skonis, nes veislės nuo hibrido tikrai skiriasi“, – pasakojimą pradeda Andželika.
Veisles atrado neseniai
Joniškietė pasakoja, pomidorus augina jau 20 metų, tačiau veislėmis susidomėjo ne taip ir seniai – prieš 5 metus.
„Išėjau motinystės atostogų, likau su vaikučiu namuose. Kadangi dievinu pomidorus, nusprendžiau, kad reikia užsiauginti kokį juodą ar širdinį pomidorą. Pabandymui parsisiunčiau porą sėklų. Kai paragavau veislinį pomidorą, viskas. Patiko ir skonis, ir kvapas. Tada pradėjau ieškoti dar įdomesnių pomidorų.
O dar kur bendravimas – sukūriau ir savo grupę facebooke „Pomidorų spalvos“, kur ir patarimais dalijamės, ir bendraujam. Ryšius užmezgiau ne tik su pomidorininkais iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Dabar visą vasarą nesinori net kur nors vykti, nes viską turiu šiltnamyje“, – pasakoja Andželika.
Moteris sako, kad šiltnamyje sodina 100 pomidorų daigų. Dar 100 ji planavo pasodinti lauke, tačiau dalį daigų išdovanojo ir liko jų liko 70. Didžioji dauguma šių daigų – skirtingos veislės. Tik labiausiai patikusių veislių Andželika sodino po 2 daigus.
Sėkmė prasideda nuo daigų
Andželika pasakoja, kad pomidorų auginimas prasideda jau nuo pačių daigų, nes jau čia pomidorų augintojai daro pirmąsias klaidas:
„Pirmiausiai iš nepatyrimo, kaip ir dauguma pradedančių augintojų, suberdavau pomidorų sėklas į vieną dėžutę, „šepetys“ išauga, o jeigu dar mažai šviesos, išstypsta. Po to išplėši tas šaknis ir sodina į šiltnamį, o dėl to pomidorai ir serga dažniau, ir vaisių taip neaugina.
Reikia kiekvienam daigui gerą šaknyną užauginti. Kiekvienam daigui reikia bent 2 litrų talpos indo arba yra specialūs maišeliai daigams. Daug vietos ir šviesos. Aišku, būna, kad ir pati į 1 litro talpos indą sodinu daigus, o mažesnius ir į 0,5 litro, nors nėra labai gerai“, – šypteli moteris.
Vėliau ateina laikas ir daigų sodinimui į dirvą. Andželika sako, kad sodindama stengiasi nepiktnaudžiauti trąšomis. Pirmiausiai ji į duobę beria žuvies miltus, vėliau pomidorų substratą, pomidorų trąšas ir gerai palieja vandeniu.
„Tada sodinu daigą ir gal 10 dienų nelaistau. Aišku, pas mane taip tinka, bet priklauso nuo dirvožemio – kitiems šitas patarimas gali netikti“, – priduria ji.
Įvardijo didžiausią klaidą
Kai pomidorai ima krauti žiedus – daigus apdoroja trąšomis. Per lapus nupurškia boru, o kas 14 dienų tręšia organinėmis trąšomis.
„Stengiuosi kuo mažiau trąšos dėti. Laistau pomidorą maždaug kas 10 dienų, bet kai tokia kaitra šiemet buvo, laisčiau dažniau. Kai didelė kaitra, pridengiu šiltnamio stogą, kad pomidorai nenubarstytų žiedų. Aišku, veisles sunkiau auginti, nes reikia daugiau priežiūros.
Hibridai jau yra sukurti, kad mažiau sirgtų, kad daug vaisių sukrautų. Veislių pomidorų odelės kaip slyvų – labai plonytės, bet skonis ir kvapas atperka visą darbą. O kai išmoksti jas auginti, tai labai gausiai derlių duoda“, – šypsosi moteris.
Nors šiluma ir šviesa yra labai svarbi geram pomidorų augimui, tačiau Andželika sako, kad svarbu suintensyvėjus pavasarinei saulei pridengti šiltnamio viršų, kad saulė nenudegintų žiedų.
Taip pat labai svarbus yra ir mulčiavimas šiaudais ar nupjauta žole: „Mulčiuoti reikia praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo į šiltnamį, nes jeigu iškart užmulčiuosi, kai žemė dar neįšilusi, šaknys gali pradėti pūti.
Bet svarbiausia vėdinimas šiltnamio. O mirtina pomidorų augintojų klaida, kuri kelia labai daug diskusijų, pomidorų genėjimas. Kai kurie visiškai nuplikina pomidoro daigą – nuskina visus lapus, palieka tik viršūnę, kad, sako, nenueitų medžiagos į lapus. Bet juk labai maitina patį pomidorą medžiagomis reikalingomis. Aš pati neskabau lapų, nebent jis nugelsta“, – sako ji.
Kaip paruošti žiemai?
Andželika pasakoja, kad jai labiausiai patinka klasikinis – plėvele dengtas šiltnamis. Kadangi jis nešildomas, paskutinį derlių nuima spalį, kai stipriau paspaudžia šalnos. Vėliau ateina pasiruošimas žiemai:
„Viską kruopščiai išraunu, išgrėbiu visus šiaudus, lapus, kad nesikauptų grybelinės ligos. Prieš žiemą neapariu. Žiemą, jeigu būna sniego, gausiai jo prinešam į šiltnamį, nes kad ir gausiai laistai vasarą, bet gilesnių sluoksnių vanduo nepasiekia. Pavasarį jau vargsta pomidorai, jeigu būna per sausa. Aš pati nei raugais pilu, nei garstyčių sėju. Galbūt pas mane dar dirvožemis nenualintas, nes pas mane jie gausiai auga“, – svarsto moteris.
Taip pat labai svarbu nepamiršti nuvalyti ir šiltnamio dangos: „Aš į kibirą supilu porą kilogramų druskos ir su frotiniu rankšluosčiu nuvalau visas šiltnamio sieneles. Tą patį ir pavasarį pakartoju“, – pasakoja Andželika.
