Sveikinimų iš Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sulaukę „šimtukininkai“ sutiko pasidalinti savo ateities planais su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.
Į mokinių pagerbimo šventę susirinko visas būrys svečių iš įvairiausių Lietuvos miestų. Abiturientus bei mokslo įstaigų absolventus atlydėjo antrosios pusės, mokytojai ar patys artimiausi žmonės – tėvai. Visų mokinių veiduose nedingo šypsena bei nesunkiai pastebimas jaudulys.
„Šimtukų“ sėkmės paslaptis
Didžioji dalis susirinkusiųjų džiaugėsi ne vienu, tačiau net keliais „šimtukais“ iš pasisekusių egzaminų. Štai Kamilė Balžekaitė iš Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos čia atvyko garbės rašto atsiimti turėdama net keturis šimtukus. Mergina laikė keturis egzaminus ir visi jie jai buvo sėkmingi.
„Iš tiesų, labiausiai bijojau pirmojo egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros, kadangi dar nežinojau, kaip apskritai vyksta visų egzaminų tvarka. Tačiau vėliau visi kiti egzaminai praėjo sklandžiai, džiaugiausi kaip juos parašiau, todėl tikėjausi gerų rezultatų.
Žinoma, nesitikėjau, kad iš visų keturių egzaminų gausiu šimtukus, kadangi anglų kalboje jaučiausi kiek silpniau. Visgi, šiam egzaminui papildomai ruošiausi visus metus ir siekiau to, kad visuose būsimuose egzaminuose jausčiausi stipriai ir tikėjausi, kad gausiu bent jau virš 90 balų, todėl „šimtukai“ – labai nustebino“, – šypsosi abiturientė Kamilė.
Pasiteiravus, kokia yra sėkmės paslaptis, gauti iš visų egzaminų šimtą balų, Vilniaus universitete planuojanti studijuoti informatiką kaunietė užtikrina, kad tai – ilgų metų darbas: „Reikia ruoštis ne paskutiniais metais, ne paskutiniais mėnesiais, o nuo pat pirmųjų klasių. Svarbiausia yra nuosekliai dirbti ir nepalikti „skylių“, kad paskui nereiktų galvoti, kaip jas užkaišyti.“
Panašiai kalba ir tris „šimtukus“ gavęs Rokas Migauskas iš Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos. Anot vaikino, sėkmę nulemia ne tik ilgas darbas, tačiau ir aktyvus domėjimasis dalykais. Aukščiausiais balais išlaikęs tris egzaminus – lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų kalbą bei matematiką – savo ateitį vaikinas kurs informatikos srityje Vilniaus universitete.
„Iš viso laikiau šešis egzaminus. Laukiau vien todėl, kad galvojau, neturiu ko prarasti, noriu paprasčiausiai išbandyti save. Iš jų net tris pasisekė išlaikyti „šimtukais“. Tokio rezultato, tikriausiai, labiausiai nesitikėjau iš lietuvių kalbos, kadangi iš manęs nekoks kalbininkas, o sunkiausias buvo biologijos egzaminas“, – juokiasi Rokas.
Būsimi medikai
Pasak R. Migausko, biologijos egzaminas daugumai moksleivių galėjo „pakišti koją“, tačiau Eglei, Pauliui ir Medai jis pasisekė kuo puikiausiai. Visi trys abiturientai iš biologijos egzamino surinkę 100 balų savo ateitį mato medicinoje.
„Nors ir buvo streso, egzaminams ruošiausi sistemingai. Tris šimtukus – biologijos, chemijos bei lietuvių kalbos ir literatūros – surinkau laikydama penkis egzaminus. Ypatingai džiaugiausi pamačiusi lietuvių kalbos „šimtuką“. Kryptingai siekiau tikslo ir dabar planuoju studijuoti Vilniaus universitete mediciną“, – sako Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientė Eglė Žulpaitė.
Šauniai sekėsi ir būsimam medikui Pauliui Mikalauskui iš Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos. Vaikinas juokiasi, kad iki penkių „šimtukų“ jam pritrūko vos 2 balų, kadangi iš matematikos egzamino Paulius surinko 98 balus. Būtent šis egzaminas tauragiškiui pasirodė sudėtingiausias.
Dažniausiai 12-oje klasėje mokiniai jau žino savo svajonių studijų kryptį ir jos siekia tikslingai, tačiau paklausta, ką planuoja veikti ateityje, Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos abiturientė Meda Bumblauskaitė prasitarė, kad nors ir žinojo, kur norės studijuoti, tačiau didelių svajonių sau nekėlė:
„Laikiau penkis egzaminus. Visi jie buvo savotiškai sunkūs, bet įdomūs. Žinoma, kaip ir kiti abiturientai jaučiau jaudulį, tačiau sugebėjau su juo susitvarkyti ir gavau 3 „šimtukus“ iš lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos ir istorijos egzaminų.
Jau prieš rinkdamasi egzaminą žinojau, kur norėčiau studijuoti, kadangi mintyse buvo pirmiausiai Vilniaus universitetas. Planavau stoti į sveikatos kryptį, tačiau bijojau šiek tiek per anksti apie ją svajoti, nes reikėjo nemažo konkursinio balo. Dabar, kai pasisekė rezultatai, neabejotinai mediciną parašiau pirmu numeriu.“
Studijos užsienyje ir noras įgyti patirties
Kitaip nei kiti bendraamžiai, Kauno Jėzuitų gimnazijoje baigęs tarptautinio bakalaureato programą Augustas Skietrys savo studijus metus žada praleisti studijuodamas Amsterdamo universitete. Ten vaikinas planuoja studijuoti tarpdisciplininės programos studijas, kurios apima psichologiją, ekonomiką, politiką ir teisę. Visgi, Augustas patikina, kad baigęs universitetą jis sugrįš į Lietuvą.
Be to, nuo kitų bendraamžių vaikinas skiriasi ne tik studijų pasirinkimu, tačiau ir tuo, kad laikė kiek kitokius egzaminus, kadangi šie bakalaureato programoje skiriasi nuo brandos egzaminų.
„Sugebėjau visus egzaminus išlaikyti aukščiausiu balu (45). Rezultatas išėjo geresnis nei tikėjausi, kadangi pats bandydamas jį apskaičiuoti tikėjausi bent jau 10 taškų mažiau (juokiasi).
Bakalaureato programoje reikia laikyti visiškai visų, kuriuos mokaisi, dalykų egzaminus. Tik nacionalinį galima pasirinkti kaip tu pats nori laikyti. Šioje programoje visada reikia laikyti šešis egzaminus, kadangi tris dalykus mokaisi aukštesniuoju lygiu ir tris – standartiniu.
Sunkiausias man buvo fizikos egzaminas, turbūt todėl, kad pats linkstu labiau į socialinių mokslų kryptį, nes mano pagrindiniai mokslų dalykai buvo ekonomika, istorija bei anglų kalba. Todėl fizikai reikėjo įdėti daugiau darbo, nes tai nėra tas dalykas, kuriam iš savęs turėčiau daugiau žinių“, – pasakoja Augustas.
Kitokius egzaminus laikė ir Erika Zarambaitė iš Šilutės rajono. Mergina Klaipėdos technologijų mokymo centre puikiausiais balais išlaikė profesijos egzaminus. Čia ji įgijo interjero apipavidalintojos specialybę.
„Egzaminai sekėsi labai gerai todėl, kad į juos įdėjau labai daug pastangų. Buvo mokinių, kurie jų neišlaikė. Labiausiai egzaminams pasiruošti man padėjo kartojimas. Nebūtina visko kartoti kiekvieną dieną. Užtenka kas antrą, kas trečią pasižiūrėti, o tuomet mintyse sau kartoti, ką prisimeni. Tai – labai padeda“, – šypsodamasi kalbėjo ji.
Erika taip pat atskleidė ir ateities planus – bent metus laiko ji planuoja padirbėti pagal profesiją, kad įgautų daugiau patirties ir žinių, o vėliau studijų sieks Vilniaus dailės akademijoje.
Šaunūs ukrainiečių rezultatai Lietuvoje
Pagerbimo šventėje tarp dalyvavusių abiturientų pasirodė ir septyni mokslus Lietuvoje baigę jaunuoliai iš Ukrainos. Jie pelnė po vieną 100 balų įvertinimą brandos egzaminuose.
Iš Charkivo miesto kilęs Glebas 12-ą klasę pabaigė Kauno technologijų gimnazijoje. Vaikinas atviras – egzaminai buvo sunkūs, tačiau, anot jo, įdėjus pastangų jiems buvo galima puikiai pasiruošti:
„Ypatingai sunkus buvo anglų egzaminas, tačiau nieko tokio – jam galėjau pasiruošti. „Šimtuką“ gavau iš rusų kalbos egzamino. Kadangi aš gerai kalbu rusų kalba, man jis pasisekė puikiai, nebuvo sudėtingas.
Tikiuosi, kad studijuoti galėsiu Kauno technologijų universitete, tačiau dar nežinia, ką parodys ateitis. Visgi, tikiuosi, kad Lietuvoje pavyks gauti diplomą ir baigti universitetą.“
Marija iš Dniepro taip pat mokyklą baigė Lietuvoje. Išlaikiusi egzaminus ir gavusi iš rusų kalbos šimtą balų, ji atestatą gavo Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje.
„Lietuvoje egzaminai sunkesni nei Ukrainoje, kadangi skiriasi programos. Sunkiausi egzaminai man buvo anglų kalba ir biologija.
Šimtą balų surinkau rusų kalbos egzamine, kadangi jis man nebuvo sunkus, nes kalbu rusų kalba. Visgi, kalbėjimo dalyje man pakliuvo partneris, kuris ne taip gerai kalbėjo rusiškai, tad stengėmės pokalbį padaryti kuo geresnį“, – kukliai nusišypso Marija.
Pasiteiravus, kur žada kurti savo ateitį ir kokias studijas rinksis, jauna mergina prasitaria, kad norėtų grįžti studijuoti į Ukrainą, tačiau dėl padėties šalyje, anot jos, tai padaryti bus labai sunku. „Todėl stengsiuosi patekti į universitetą Lietuvoje“, – priduria ji.
