Šimto litų mokiniui per maža

Mokyklinių prekių rinkoje – rugiapjūtė. Nors sunkmetis, prekybininkai planuoja per trijų savaičių apsipirkimo bumą pasiekti maždaug 70–80 proc. metinės mokyklinių prekių pardavimo apyvartos. Biuro ir mokyklinių prekių prekybos tinklo „Officeday“ atlikto tyrimo duomenimis, visose amžiaus grupėse mokyklinėms prekėms dažniausiai išleidžiama suma siekia nuo 100 iki 300 litų. Tiek pinigų skiria 63 proc. tėvų.

Perka keliskart

Maždaug tiek pat apklaustųjų pripažino mokyklinių prekių krepšelio iš karto nesuperkantys – per metus jį pildo dar bent du tris sykius. Dar 29 proc. tėvų mokyklines prekes vaikams perka keturis ir daugiau kartų per metus.

Vis dėlto net ir ekonominės krizės metais dauguma tvirtina pirmenybę teikiantys ne kainai, bet kokybei. Maža kaina ar didelė nuolaida svarbi tik 30 proc. respondentų, o prekybininkų siūlomomis papildomomis dovanomis ar žaidimais vaikams tesusivilioja vos 2 proc. mokinių tėvų.

„Officeday“ padalinio Panevėžyje bendrovės „Lėvuo“ vadovės Gražinos Želionienės nuomone, pirmoko mokyklinį krepšelį supirkti įmanoma už 70–100 litų. Į šią sumą neįeina kuprinės kaina.

Lentynų nebešluoja

G.Želionienės teigimu, per šiųmetį pirkimo pliūpsnį parduotuvė sulaukia netgi daugiau klientų nei pernai. Skaičiuojama, kad per dieną mokyklinių prekių įsigyja maždaug 150 žmonių. Praėjusiais metais per didžiausią pirkimo įkarštį apsilankydavo 100–110 besidominčiųjų mokyklinėmis prekėmis.

Nors klientų daugiau, apyvarta nepadidėjo – mokyklinėms prekėms išleidžiama pastebimai mažiau pinigų nei seniau.

„Ankstesniais metais tėvai nuo lentynų šluodavo viską, ko reikia mokyklai. Šiemet akivaizdžiai matyti, kad renkasi tai, kas būtiniausia. Pavyzdžiui, neperka guašo, jei namuose dar yra užsilikusio nuo praeitų mokslo metų“, – tendenciją pastebi padalinio vadovė.

Jos nuomone, jau antrus metus vėliau prasidedantis mokyklinis apsipirkimas – taip pat sunkmečio pasekmė. Pasak G.Želionienės, ekonominio pakilimo metais pirkėjų su mokyklinių prekių sąrašu apgulties prekybininkai sulaukdavo jau liepos viduryje. Dauguma pirmokų tėvų apsipirkdavo dar birželį, kai mokyklose baigdavosi susipažinimo su būsimaisiais mokinukais pamokėlės.

„Šiemet antplūdis prasidėjo rugpjūčio viduryje. Manome, jis tęsis dar ir pirmąją rugsėjo savaitę. Šiais laikais, kai išaugęs nedarbas ir gerokai kritusios pajamos, apsipirkimo laiką lemia šeimų materialinė padėtis“, – mano G.Želioniėnė.

Pradeda nuo žvalgytuvių

Artėjant rugsėjui kasdien vis didesnės eilės nutįsta prie nuolaidas mokyklinėms prekėms siūlančių prekybos centrų kasų. Koks bus šiųmetis mokyklinių reikmenų pardavimas, pasakyti dar anksti, tačiau prekybininkų skelbiamos prognozės nėra pesimistinės. „Maxima Lt“ atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės teigimu, šiemet prekybos tinklas viliasi išlaikyti pernykštes pozicijas arba skaičiuoti bent 10 proc. augimą. Tačiau, pasak jos, pastebima, kad sunkmetis gerokai pakoregavo pirkimo įpročius.

„Nors vaikų sąskaita tėvai niekada pernelyg netaupė, tačiau jie tapo gerokai racionalesni. Tėvų, kurie į pirkinių krepšelį krautų viską, kas pasitaiko po ranka, šiemet praktiškai nebeliko.

Anksčiau jie pirkdavo viską, neretai net nepasidomėję kaina, o dabar ieško nuolaidų, laukia akcijų ir perka kur kas mažiau – tik tai, kas reikalinga“, – „Sekundei“ teigė R.Saulytė. Pasak jos, ekonominė krizė privertė pirkėjus kruopščiai suplanuoti savo išlaidas: į mokyklą atžalas ruošiantys tėvai pirmiausia prekybos centre atlieka „žvalgytuves“ – pasidomi kainomis, paskui namuose patikrina, ko liko nuo praėjusių mokslo metų, ir tik tuomet ateina su pirkinių sąrašu.

R.Saulytės tikinimu, manoma, kad būtiniausioms mokyklinėms prekėms šiemet tėvai išleis maždaug tiek pat, kiek ir pernai – apie 100 litų.

„Maximos“ sudarytas mokinio krepšelis šeimos biudžetą patuštintų maždaug 116 litų. Už tokią sumą mokinys įsigytų vieną pratybų sąsiuvinį, 19 aplankalų knygoms ir 10 aplankalų sąsiuviniams, po dėklą sąsiuviniams ir piešiniams, po vieną piešimo ir natų sąsiuvinį, pasiekimų knygelę, aštuonių lapų spalvoto popieriaus rinkinį, du plunksnakočius, vieną paprastą pieštuką, šešių spalvų pieštukų rinkinį, dvylikos spalvų flomasterių, tiek pat spalvų kreidelių, akvarelinių dažų ir guašo, šešis plonesnius ir storesnius teptukus, indelį vandeniui, trintuką, drožtuką, liniuotę, žirkles, pieštukinių klijų, dvylikos spalvų plastilino, krepšelį sportinei aprangai, beveik 37 litus kainuojantį sportinį kostiumą ir sportinius batelius už maždaug 10 litų bei vieną rašalo kapsulę.

„Perkant knygas, papildomą literatūrą ar geresnės kokybės kuprinę, mokyklinių prekių krepšelis gali išaugti iki kelių šimtų litų“, – pripažįsta R.Saulytė.

Prašančiųjų gretos padvigubėjo

Panevėžiečiai tikina atžalų mokslui pinigų netaupantys, tačiau apsipirkti stengiasi per prekybininkų siūlomas akcijas.

Otilija Valiūnienė skaičiuoja dviem vaikams mokslo metų pradžioje mokyklinių prekių nuperkanti maždaug už 300 litų.

„Vaikai mokosi vyresnėse klasėse, nebereikia pirkti pratybų sąsiuvinių. 300 litų užtenka tik mokslo metų pradžiai. Vėliau dar ne vieną kartą teks papildyti“, – kalbėjo O.Valiūnienė.

Maždaug 200 litų penktaklasės dukros mokykliniam krepšeliui išleidžia Pravolionių šeima.

„Brangoka, bet specialiai tam netaupom. Ateina laikas ir perkam viską vienu metu. Kai renkamės, būtinai atsižvelgiam, ko dukra pageidauja“, – teigė Nijolė Pravolionienė.

Paskutinės vasaros savaitės – darbymetis ne tik mokyklinių prekių pardavėjams, bet ir prašymus paramai mokslo prekėms įsigyti priimančios savivaldybėms.

Nedarbas ir sumažėjusios pajamos padarė savo – paramos prašytojų gretos išaugo kone dvigubai.

Vien per liepą Panevėžio savivaldybė sulaukė 1039 tokių prašymų. Pernai tuo pačiu metu į Savivaldybę paramos kreipėsi 695 tėvai, neišgalėję išleisti atžalų į mokyklą.

156 litus mokyklinėms prekėms įsigyti turi teisę gauti vaikai, augantys šeimose, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija 525 litų.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ