Išnarpliojusi sudėtingą detektyvinę istoriją, tarptautinė geologų grupė pareiškė įminusi mįslę, kuri nedavė ramybės šios profesijos atstovams daugiau kaip šimtmetį.
Pagrindinį dėmesį jie sutelkė į ledynmetį, buvusį prieš maždaug 450 tūkst metų, kai didelę šiaurinio pusrutulio dalį dengė storas ledynas, o jūros lygis buvo gerokai žemesnis negu dabartinis.
Hipotetinis to laikotarpio vaizdas Lamanšo srityje rodytų sausumą sauso šalto klimato sąlygomis su tundros tipo augmenija. Ši sausuma tįsojo iki stataus uolėto gūbrio, žymėjusio Britaniją su žemynu jungiančios sąsmaukos kraštą, kur dabar yra Duvro arba Pa de Kalė sąsiauris.
Žurnale „Nature Communications“ straipsnį paskelbę mokslininkai mano, kad pietinėje Šiaurės jūros dalyje tyvuliavo didžiulis ežeras, kurį maitino upės, tekėjusios palei milžiniško ledyno pakraštį.
Ežero vanduo ėmė lietis per kreidinių uolienų gūbrį 32 km pločio ir 100 metrų aukščio kriokliu į žemiau esantį slėnį.
Jis pragraužė gūbrio viršūnę ir galiausiai visa uolų siena skilo bei griuvo, – kilo cunamio pavidalo srautas, išgraužęs dabartinio Lamanšo vagą.
Geologinis „Brexit“
Šis įvykis turėjo didžiulę reikšmę istorijai, pirmosioms žmonių gyvenvietėms Britanijoje, vėliau – karams, prekybai kultūrai.
„Sausumos tilto sugriovimas tarp Duvro ir Kalė, neabejotinai, yra vienas svarbiausių įvykių britų istorijoje, turėjęs įtakos mūsų salos tautos identiteto formavimuisi net šiandien“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkas Sanjeevas Gupta (Sandživas Gupta).
„Pasibaigus ledynmečiui, jūros lygis kilo, užtvindė slėnį, Britanija prarado fizinį ryšį su žemynu“, – nurodė jis.
„Be šio stulbinančio prasiveržimo Britanija būtų Europos dalis. Anuomet įvyko pirmasis Britanijos pasitraukimas iš Europos – „Brexit 1,0“, nors niekas už tai nebalsavo“, – pažymėjo S.Gupta.
Mintis, kad prieledyninio ežero proveržis į slėnį sukūrė Lamanšą, kilo dar prieš šimtą metų, bet sunkiai buvo įrodoma.
Tuo tarpu naujausia studija rado naujų faktų šiai teorijai paremti. Tuo pačiu pagerbiamas 2015 metais miręs jūrų geologas Alecas Smithas (Alekas Smitas), kuris 1985 metais pasiūlė versiją, kad du milžiniškus katastrofiškus srautus sukėlė krioklys, tačiau ji greitai buvo užmiršta.
Raktas mįslei įminti yra milžiniškos duobės, aptiktos Lamanšo pamatinėje uolienoje dugne – keistos išrėžos iki kelių kilometrų skersmens ir 100 metrų gylio, jos užpildytos žvyru ir minkštomis smėlio nuosėdomis.
Jos buvo netyčia aptiktos septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais, kai tunelio po Lamanšu projektuotojai padarė kelis, gręžinius sąsiaurio dugne.
Tos smėlio nuosėdos buvo tokios minkštos, kad projektuotojai pabijoję dėl pavojaus tuneliui šioje vietoje, pakeitė jo trasą.
Nyrančio srauto (plunge) duburiai
Mokslininkai mano, kad tos duobės yra vadinamieji nyrančio srauto (plunge) duburiai – paprastai tokie susidaro upės vagoje didelių krioklių papėdėje. Galiausiai tie duburiai pasidaro tokie dideli, kad pažeidžia klifo stabilumą ir priverčia jį griūti.
Naujausiais sonarais matuodami jūros dugną ir pasinaudoję seisminių bangų atspindžio metodu, leidžiančių išskirti skirtingas uolienas, mokslininkai nustatė, kad septyni milžiniški duburiai yra išsidėstę visiškai tiesia linija nuo Kalė iki Duvro uostų – kaip tik ties teorinio gūbrio kraštu.
Jie dar aptiko Lamanšo dugne milžinišką senovinį slėnį, žymintį masyvaus srauto vietą.
Po pirmojo prasiveržimo per gūbrį vėliau buvo antras panašus reiškinys, – jį galėjo sukelti kitų mažesnių ežerų prasiveržimas. Tačiau laiko tarpas tarp šių įvykių lieka nežinomas; gali būti kad tarp jų prabėgo šimtai ar tūkstančiai metų.
Jei nebūtų buvę šio geologinio sukrėtimo, Britanija būtų likusi sujungta su žemynu, panašiai kaip iš Europos žemyno į jūrą išsikišusi Danija, pažymi mokslininkai.
