Festivalis „Permainų muzika“ spalio 16 dieną, penktadienį, 18 valandą kviečia paklausyti Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo kolektyvo meno vadovo Juozo Domarko.
„Jis žino, kas yra svarbiausia... Puikus stilistas bei kolektyvo „spiritus movens“...“ , - taip Daiva Tamošaitytė apibūdina garbų Maestro, kurio kelias į muziką prieš penkis dešimtmečius prasidėjo čia, Klaipėdoje.
Neabejotinai išskirtinę vietą dirigento koncertinėje veikloje užima šiuolaikinė muzika, ypač Lietuvos kompozitorių kūrybos atlikimas bei propagavimas. Koncerto „Šimtmečio atspindžiai“ pradžioje bus atliekami trijų, beje, taip pat su Klaipėda susijusių kompozitorių Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio ir Osvaldo Balakausko orkestriniai kūriniai.
S. Vainiūno simfoniniame paveiksle „Sutartinė“ akcentuojama ritmika – ryškiausias ir charakteringiausias sutartinės elementas. Sinkopuotas ritmas pulsuoja visame kūrinyje, tai iškildamas į pirmąjį planą, tai tapdamas fonu.
Dalis E. Balsio kūrinių skirti jūrai - nuolatiniam gyvenimo ir kūrybos palydovui. Tarp jų rasime poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“. Dviejų dalių kūrinys prisodrintas ekspresyvių nuotaikų, ryškių kontrastų. Preliudas prasideda romantine melodija. Tokata kupina spontaniškos jėgos, nepertraukiamo judėjimo.
O. Balakauskas savo kūrinyje „Tetra“ išlieka muzikos grynumo šalininku. Simfoninės poemos nuorodą pasirinkęs dėl jos formos ir žanro neapibrėžtumo kūrinio antraštę „Tetra“ (graikiškai – keturi) jis komentuoja kaip apibendrinančią „šiame kūrinyje naudojamą keturgarsį kontrapunktą (du tonai prieš du tonus), kuris laisvai papildomas (papuošiamas) kitomis faktūromis“.
„Tetra“ – sodriais besimainančiais sąskambiais ritmingai pulsuojanti muzika, kurios vientisumą ir gyvą žaismingai tarpusavyje polemizuojančių instrumentinių partijų charakterį įtaigiai atskleidė Juozo Domarko diriguojamas LNSO“, - recenzijoje rašė D. Tamošaitytė, nuspėdama, jog šis opusas „netruks įsitvirtinti kolektyvo repertuare kaip mėgiamas etaloninis koncertinis kūrinys tiek dėl puikiai skambančios garsinės faktūros, tiek dėl trukmių atžvilgiu tobulos formos.“
Antroje vakaro dalyje turėsime ypatingą progą išgirsti žymaus amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso Koncertą fortepijonui ir orkestrui „Century Rolls“. Pasak autoriaus, kūrinio idėja jam gimė klausantis praėjusio amžiaus III dešimtmetyje padaryto įrašo įrašo mechaniniam fortepijonui. „Buvau nustebintas to fakto, kad nežiūrint ar tai Gershwinas ar Rachmaninovas, Jelly Rollas Mortonas ar Pederewskis, mechaninio fortepijono technologija taip transformuoja muziką, kad to niekaip nebūtų buvę įmanoma atlikti iki pat Walterio Benjamano vadinamo „mechaninės reprodukcijos amžiaus“.
Koncertui, kurį J. Adamsą parašyti paprašė bičiulis pianistas Emanuelis Axas, „būdingas iškrypėliškas pasitenkinimas visa praeities fortepijonine muzika – ar tai būtų populiarioji, ar akademinė. Žiūrėdamas praeitin matau, kad kuriant mane kur kas daugiau, nei tikėjausi, įtakojo ne tik mano paties „Grand Pianola Music“, bet ir Conlono Nancarrow ankstyvosios mechaninio fortepijono studijos (etiudai).“
Kūrinį kartu su LNSO gros pianistas Petras Geniušas, viena išskirtiniausių lietuvių muzikos asmenybių. „Su “Century Rolls” aš jau gyvenu visus metus, ir kuo toliau, tuo labiau man jis patinka. Tai iš tiesų totalus kūrinys, savyje talpinantis daug visko: ir gilumos, ir žaismingumo. Kompozitorius jame pasiekia didžiausią ritminį išradingumą, kas iš atlikėjo reikalauja ypatingos dėmesio koncentracijos. Daugelyje kūrinio vietų skamba poliritmija, tarsi vienu metu grotų kelios radio stotys. Šviesi ir daug energijos suteikianti muzika,“ - teigia pianistas.
Petras Geniušas (D. Vasiliauskienės nuotr.)
Linkėdami, jog visa koncerto „Šimtmečio atspindžiai“ programa suteiktų šviesos ir energijos, laukiame Klaipėdos koncertų salėje!
