Marijampolės policijos ir prokuratūros pareigūnai neslepia bene pirmą kartą atsidūrę tokioje keblioje situacijoje: 100 metų sulaukęs marijampolietis jau kelias savaites neįsileidžia jų į butą, o senolį būtina apklausti dėl jo dukters paskleistos žinios, dvelkiančios seksualiniu nusikaltimu.
Savarankiškas senolis
Savo įtarimus, kad neveiksni vienų socialinės globos namų, esančių Marijampolės savivaldybėje, gyventoja Teresė (68 m.) gali būti patyrusi seksualinę ar lytinę prievartą, policininkams perdavė šios įstaigos atsakingi darbuotojai. Jie teigė, kad globotinė noriai dalijasi įspūdžiais su savo likimo draugais, o jos sveikatos būklė išduoda, jog moteriai tikrai kažkas nutikę.
Kadaise vienoje švietimo sistemos įstaigoje pagalbine darbuotoja dirbusi Teresė, niekada nesukūrusi savo šeimos, pastaruosius kelerius metus gyvena vadinamajame pensione. Čia dauguma globotinių neįgalūs kaip ir Teresė – teismas yra nustatęs, kad psichikos negalios kamuojama moteris yra neveiksni.
Prieš 14 metų mirus Teresės motinai, jos artimiausiu žmogumi liko tėvas Petras (dabar 100 m.). Ilgaamžis stebina aplinkinius: daugiabutyje gyvena vienas, yra gana savarankiškas, pats nueina į parduotuvę, o jei reikia kur toliau – išsikviečia taksi. Jis periodiškai aplankomas socialinės darbuotojos arba mikrorajono seniūnės.
Senolis pats aplankydavo ir pensione gyvenančią dukterį. O kartais Teresė paviešėdavo kelias dienas pas tėvą, kai šis atvykdavo jos pasiimti taksi automobiliu.
Mįslinga viešnagė
Taip buvo ir paskutinį kartą, kai niekas dar nenujautė kilsiančio skandalo. Šimtametis atvyko pas dukterį ir pasirašė reikiamus dokumentus, būtinus išleidžiant pensiono globotinį ar globotinę pasisvečiuoti pas artimuosius. Teresė tokių išvykų labai laukdavo.
Tėvo bute Teresė praleido visą savaitę. Kaimynai matydavo, kaip garbaus amžiaus tėvas ir jo dukra, įsikibę vienas kito, išeidavo pasivaikščioti, atrodydavo nuotaikingi.
Tačiau pensiono darbuotojai pastebėjo, kad iš tėvo buto sugrįžusios Teresės būklė pablogėjusi. Iškart pradėta įtarti, kad ligonė pas tėvą nesistemingai vartojo jai skirtus būtinus vaistus, todėl pasijuto blogiau. Tuoj pati Teresė, atkreipusi dėmesį į sužalojimų žymes ant jos kūno, paaiškino, kad jai „tėvukas tikrino skaistybę“. Be to, anot Teresės, kad jos sveikata gerėtų, „tėvukas savarankiškai tyrė kraują – taip gydė“.
Darbuotojos nenorėjo patikėti, kad senolis gali būti turėjęs intymių ryšių su savo neįgalia dukra, ir buvo linkusios ligonės pasakojimą laikyti kliedesiais, tačiau ryškūs paraudimai Teresės kirkšnyse ir kitą dieną dar labiau išryškėjusios mėlynės ant moters rankų bei šlaunų vidinės pusės neleido lengvai atsikratyti įtartinų minčių.
Darbuotojams beliko kreiptis į policiją, kad nutylėtos dvejonės, kaip sakoma, neatsigręžtų prieš juos pačius.
Butas – lyg tvirtovė
Marijampolės policijoje, suprantama, neskubėta daryti išvadų pagal pirminę informaciją, kurią platino neveiksni moteris, tad ikiteisminis tyrimas pradėtas „švelniai“ – dėl sveikatos sutrikdymo. Nors pats įvykis labai jau nekasdieniškas, tačiau jį pradėję tirti pareigūnai neįtarė atsidursią itin keblioje situacijoje. Manė tuoj pat apklausią šimtametį ir viskas būsią aišku. Supratingi pareigūnai nutarė nevarginti senolio ir nekviesti jo į policiją – patys pas jį nuvyko. Tačiau ilgaamžis vienišius, išgirdęs, kas nori patekti į jo butą, durų neatvėrė. Tai pasikartojo ir kitą kartą.
Tuomet policininkai nutarė senoliui telefonu paaiškinti, dėl ko nori su juo pasikalbėti. Vos išgirdęs, apie ką pasipasakojo jo duktė, senolis susinervino, pradėjo šaukti, kad viskas išsigalvota ir padėjo telefono ragelį. Dar spėjo velniais išvadinti visus, kas drįsta drumsti jo ramybę. „Velnių“ pareigūnai jau buvo gavę ir tada, kai nesėkmingai beldėsi į šimtamečio buto duris.
Dar bandyta senolį pergudrauti – pas jį ateiti kartu su seniūne. Tačiau sumanymas nepavyko, o nuo to karto šimtametis Petras į savo butą nebeįsileidžia ir pačios seniūnės!
Šiuo metu dar laukiama, ką patikslins teismo medicinos ekspertas – ar jis nepaneigs pirminių įtarimų. O Teresė, anot pensiono darbuotojų, iki šiol gyvena tokiomis pačiomis nuotaikomis: pasakoja ir pasakoja tą patį ir... veržiasi pasimatyti su tėvu.
Įsivaizduoti, kad šimtametis atsidurs teisiamųjų suole – sunku. Nors tyrimas vyksta, tačiau net patys pareigūnai sako, kad neveiksnios moters parodymai – galima sakyti, nieko neverti.
Tiesa, neatsisakyta ir minties, kad dėl mėlynių Teresės kirkšnyse jos tėvas niekuo dėtas – galbūt tėvo bute daugiau kas nors lankęsis? Tačiau Petro kaimynai tvirtino, kad šimtametis savo tvarkingame bute niekada nieko nepriima – nieko neįsileidžia. Tie patys kaimynai neslėpė seniai girdėję, kad senolis ir jo duktė miegodavo bendroje lovoje dar Teresės motinai gyvai esant, tačiau tas kalbas žmonės buvo linkę laikyti kliedesiais ir tik juokdamiesi pasukiodavo pirštą prie smilkinio.
Irena ZUBRICKIENĖ
