Rugsėjo 8-ąją prasidedantys ir aštuonias dienas besitęsiantys garsieji Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės) sulaukia tūkstančių maldininkų, piligrimų. Į juos suplūsta žmonių ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos bei užsienio. Į Šiluvą tris dienas judėjo ir pilnutėliai autobusai iš Mažeikių.
Meldėsi už visus
Kaip įprasta, dvi valandos kelionės iki Šiluvos (Raseinių r.) mažeikiškiams neprailgsta: visą kelią maldininkai kalba rožinį, meldžiasi už mirusiuosius ir gyvuosius. Šios tradicijos nesulaužė ir praėjusį trečiadienį į Šiluvą susiruošę mažeikiškiai.
Šiluvoje maldininkus pasitiko nuo pat ryto šurmuliuojantys prekybininkai. Pagrindinėse miestelio gatvėse, be įvairiausių religinio turinio dalykėlių, buvo galima nusipirkti paveikslų, suvenyrų, visokių skanėstų, medaus ir jo gaminių, garso ir vaizdo kompaktinių plokštelių, įsigyti rimtų, sielovadai skirtų leidinių, apžiūrėti praėjusių metų atlaidų fotografijų parodas, pasigardžiuoti gira ir alumi.
Kiekvieną atlaidų Šiluvoje dieną meldžiamasi vis kita intencija: pirmoji diena buvo skirta Lietuvos kariuomenei, kitomis dienomis melstasi už katalikiškas bendruomenes, jaunimą ir šeimas, policiją ir priešgaisrinės saugos darbuotojus, ligonius ir medikus, Dievui buvo dėkojama už Evangelijos žinią bei tikėjimo malonę, Eucharistijos ir Šventojo Rašto dovaną.
Trečiadienį Šiluvoje melstasi už kunigus ir vienuolius, piligrimų sielovadai talkino Jurbarko dekanato kunigai.
Mišios už ištikimybę Dievui
Pirmosios šv. Mišios vyko miestelio koplyčioje – čia buvo meldžiama malonės pasitikėti Dievo gailestingumu. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje vyko Marijos valandos, o koplyčioje Apreiškimo Švč. Dievo gimdytojai maldininkai klausėsi Akatisto – himno, skirto mergelei Marijai.
Bazilikoje buvo meldžiama kunigų ir vienuolių ištikimybės savo pašaukimui. Liturgijai vadovavęs Seredžiaus klebonas kunigas Virginijus Lenktaitis per pamokslą atkreipė dėmesį į neįkainojamą kunigystės dovaną Bažnyčiai ir visam pasauliui bei pabrėžė paties Jėzaus išrinkimą būti jo apaštalais. Kunigas apgailestavo, kad tikintiesiems labai trūksta kunigystės esmės supratimo, priminė pareigą melstis už kunigus ir pašaukimus.
Meldėsi už kunigus
Pagrindinės tos dienos šv. Mišios vyko didžiulėje aikštėje priešais Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką. Į Mišių auką atėjo apie septyniasdešimt kunigų ir klierikų, lydėjusių Eucharistijos liturgijai vadovavusį Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas bei Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas.
Šių Mišių metu buvo meldžiama ištikimybės savo pašaukimui kunigams ir vienuoliams, giedojo jungtinis seserų choras, vadovaujamas sesers Celinos Galinytės.
Sveikindamas kunigus ir vienuolius, arkivyskupas S. Tamkevičius pakvietė melstis taip pat ir už seminarijų auklėtinius, kad jie vėliau taptų tokiais kunigais, kokių reikia Bažnyčiai.
Arkivyskupas džiaugėsi, kad tą dieną, be atlaiduose patarnaujančių Kauno kunigų seminarijos klierikų, į Šiluvą kartu su vyskupu J. Boruta atvyko ir Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai.
Pašventintas piligrimų centras
Trečiadienis buvo neeilinė diena: po šv. Mišių pašventintas ir palaimintas Šiluvoje per pusmetį pastatytas piligrimų informacinis centras bei jame įsikūręs muziejus, pasakojantis apie Šiluvos miestelio šventas vietas bei jų istoriją.
„Į mūsų centrą suplauks visa informacija apie Šiluvą aplankiusius piligrimus. Čia dirbsiančios seserys suteiks jiems visą reikalingą informaciją apie lankytinas vietas, galimybę apsistoti nakvynei“, – sakė tą dieną informacijos centrui vadovavusi viekšniškė sesuo Valda Velžienė.
Moteris pasakojo, kad šiemet ne pirmus metus tvarką atlaidų metu palaiko apie dvidešimt jaunų savanorių iš Kauno bei jo apylinkių, net iš Jurbarko.
„Anksčiau savanorių būdavo dvigubai daugiau, dabar užtenka ir tiek. Tie žmonės dirba be jokio atlyginimo ir dėl to visiškai nesiskundžia – jie patys pasirinko tokią tarnystę“, teigė V. Velžienė.
Trečiadienio popietę Šiluvos kultūros centre buvo demonstruojami dokumentiniai filmai apie Pašvęstąjį gyvenimą bei Šiluvos istoriją. Vakare Jurbarko dekanas kunigas Kęstutis Grabauskas aukojo vakaro šv. Mišias ir kartu su tikinčiaisiais meldėsi dėl pašaukimų į kunigystę ir Dievui pašvęstąjį gyvenimą.
Mišių metu giedojo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės šlovinimo grupė, Raseinių bardai.
Jaučiasi lyg namuose
Mažeikiškė Ieva pasakojo, kad į Šiluvos atlaidus pasimelsti už savo, vaikų šeimas, kitus artimuosius, pažįstamus ir draugus stengiasi nuvažiuoti kasmet. Moteris prisimena, kaip į Šiluvą atvažiavo pirmą kartą – tai buvo metai, kai čia lankėsi Šventasis Tėvas Jonas Paulius II.
Tada autobusas nebuvęs toks patogus kaip dabar, ir keliai prastesni buvo. Bet autobusas prisigrūdo pilnutėlis, žmonės sėdėjo susispaudę. „O gale iš viso nebuvo sėdynių, tai susėdom ant kažkokios antklodės. Bet viskas buvo gerai, niekas niekuo nesiskundė. Nors tada ir pavargom, bet visi grįžom pakylėti, geros nuotaikos“, – prisiminė mažeikiškė.
Jau daug metų Šiluvos atlaidų metu savo kūrybos knygas, garso kasetes su savo dainomis ir giesmėmis pardavinėja mažeikiškė Janina Butnorienė. Pritariant muzikai moteris ir dainuoja. „Kadangi savo scenos neturiu, tai ją man dabar atstoja gatvė. Žiūrovai – praeiviai“, – šypsojosi moteris. J. Butnorienė pasakojo, kad šiemet Šiluvoje labai pabrango prekybos vietos – anksčiau reikėdavo mokėti tik 70, o dabar jau 150 litų. Nakvynės mažeikiškė sakė nebeieškanti – netoli Šiluvos nusipirko namą. „Dabar Šiluva man lyg antrieji namai, žmonės jau pažįsta mane“, – sakė poetė ir dainininkė.
Garbinama Dievo Motina
Visą savaitę trunkančiais Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidais Šiluva garsėja jau nuo XVI amžiaus pradžios. Istorikų žiniomis, XVII a pradžioje anksčiausiai Europoje apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Po to su jos pokalbiu su kitos tikybos žmogumi – kalvinu – atgimė katalikų tikėjimas ir dar labiau išaugo pagarbos Dievo Motinai kultas.
Nuo tada ir pradėtas garbinti stebuklais pagarsėjęs Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, kuris XVIII amžiuje, popiežiui Pijui VI leidus, buvo vainikuotas.
Sovietmečiu valdžia visokeriopai stengėsi sutrukdyti Šiluvos atlaidus, skelbdavo net karantinus, neleisdavo į Šiluvą įvažiuoti mašinomis, o atvažiavusiųjų užsirašinėdavo mašinų numerius. Tačiau tai nesustabdė gausaus maldininkų būrio.
1993 - iųjų metų rugsėjį Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II ir meldėsi už mūsų krašto šeimas.
Rugsėjį ilgiau nei savaitę trunkantys Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai yra vienas reikšmingiausių šiandienos Lietuvos religinio gyvenimo įvykių.
www.santarve.lt
