Kai kurie mokytojai atvyko nešini savo mokyklų vėliavomis. Kiti laikė plakatus „Mokytojas negano avių bandos – jis moko“, „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“ ir kt.
Mitingo dalyviai kolektyviai prisiekė, kad negauna vidutinės 1407 eurų algos, kaip remdamasi Valstybės duomenų agentūra skelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Po priesaikos surinkti visi mokytojų algalapiai su realiomis pedagogų algomis. Šie algalapiai bus nešami į Seimą kaip įrodymas politikams.
Pirmą kartą į mokytojų streiką atvykusi Vilniaus „Atžalyno“ mokyklos–darželio mokytoja tikisi, kad Seimas išgirs jų prašymus.
„Bet kaip bus, pamatysime“, – sakė streiko dalyvė Rima.
Ji pridūrė, kad tiek kolegos, tiek mokiniai palaiko šį streiką.
Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytojai streikuoja jau antrą kartą.
„Tikimės, kad mus išgirs Seimas dabar, nes neišgirdo Vyriausybė“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Alytaus Jotvingių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ingrida.
Ji pridūrė, kad streikuojantiems svarbu ne alga, o požiūris į mokytojo specialybę.
„Ir jei mes nepasieksime to, ko norime, gal kitoje Vyriausybėje atsižvelgs į mus“, – sakė mokytoja.
Mokytoja: jeigu atėjome, tai jau iki galo
Prie Seimo pastatytoje scenoje matyti tuščia dėžė, ją pedagogai užpildys algalapiais. Šiuos vėliau trečiadienį profsąjungos atstovai pristatys Seime.
„Čia yra paskutinė stotelė valstybėje, kuri spręs, koks bus biudžetas kitais metais“, – susirinkusiesiems sakė A. Navickas, turėdamas omenyje Seimą.
Profsąjungos lyderis lygino Seimo narius su mokiniais, o ketvirtadienį vysiantį biudžeto svarstymą – su moksleivių žinių tarpiniu patikrinimu.
Profsąjungos lyderiui antrino ir į mitingą susirinkę pedagogai.
„Bet prieš žinių patikrinimą labai svarbu, kad mokytojai padėtų mokiniams gauti tinkamą informaciją, kad visi tinkamai suvoktų“, – sakė A. Navickas.
„Kaip ir pirmą kartą sakėme, jeigu atėjome, tai jau iki galo norime, kad išgirstų“, – trečiadienį žurnalistams sakė lopšelio-darželio „Aušrelė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edita Mockienė.
Ji kalbėjo besitikinti, kad padėtis pagerės ir mokytojai bus išgirsti.
„Norisi, kad vertintų ir vaikai, ir visi, ir visuomenė. Čia turbūt ne tik alga, daug ten tų bėdų turime – ir aplinka, ir priemonės“, – teigė pedagogė.
Šilutės Vydūno gimnazijos fizikos mokytojas Jonas Jaunius sakė siekiantis didesnių algų mokytojams, kad „vaikai norėtų ateiti dirbti, kad būtų kam mane pakeisti.“
„Mano supratimu, jau truputėlį nebeaišku, kas čia ką Lietuvoje daro. Buvęs ministras (Algirdas – BNS) Monkevičius kažkada pripažino, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis yra blogas, tobulintinas. Per ketverius metus jo niekas nepataisė, o dabar ministras sako, kad profsąjungos prašo kažko, ko greitai padaryti negalima“, – BNS sakė mokytojas.
„Jeigu ketverius metus nieko nedarai, tai ir yra ne greitai. Ministerija turi pasiteisinimų, kad jie greitai padaryti negali, o naujas programas įvedė greitai ir be jokių vadovėlių, kitų priemonių, šiandien mokytojams liepė dirbti“, – pridūrė jis.
Navicko profsąjunga žada streikuoti tol, kol Seimas patvirtins valstybės biudžetą
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros, 12 val. duomenimis, streike dalyvauja 2,4 tūkst. darbuotojų, iš jų 2211 – pedagoginiai darbuotojai. Jie streikuoja 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3 proc. visų švietimo įstaigų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas A. Navickas anksčiau sakė, kad streike ketina dalyvauti per 3 tūkst. mokytojų, virš 200 ugdymo įstaigų.
A. Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) streikuoti žada tol, kol Seimas patvirtins ateinančių metų valstybės biudžetą.
„(...) kol Seimas nepasakys savo sprendimo, tai manom, kad bus tikslinga streikuoti“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė profsąjungos vadovas.
Jis teigė nežinantis, ar kitą savaitė atnaujinti planuojama streiką mokytojai tęs ir kitąmet.
„Ar tęsim streikus ir streiko bangas po Naujųjų metų, galbūt per egzaminų sesijas – yra svarstymų, yra siūlymų iš mokytojų. Ar tą darysime, nežinau“, – sakė A. Navickas.
Vis tik profsąjungos vadovas pabrėžia, kad Vyriausybės pozicija „provokuoja tą daryti“.
G. Jakštas: „Darbo užmokesčiui daugiau lėšų neatsiras“
Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
LŠDPS ragina algas kelti dukart po 15 proc. – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu.
„Darbo užmokesčiui daugiau lėšų neatsiras“, – sakė ministras Gintautas Jakštas.
Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Jos taip pat kiek anksčiau sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.
