„(Magistralė – BNS) būtų transporto arterija, būtų vartai atvykstantiems į Lietuvą, ir, kas be galo svarbu, būtų karinio mobilumo infrastruktūros dalis. (...) Šis kelias turės atitikti ir karinio mobilumo reikalavimus“, – pirmadienį vykusioje ruožo rekonstravimo darbų pradžios ceremonijoje sakė I. Šimonytė.
Paklausta, kodėl magistralės statyba Lietuvoje vyksta lėčiau nei Lenkijoje, premjerė aiškino, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesai yra ilgi, be to, šalyje buvo kitų prioritetų.
„Galima buvo gal ir anksčiau padaryti, bet tai visada yra prioritetų klausimas. 2020 metais, per kovidą keliams tikrai buvo numatyta nemažai pinigų papildomai. Tada ir kainos buvo žemesnės ir galbūt buvo galima kažką padaryti, bet kai žemė buvo nesutvarkyta, tai būna daug procedūrų, yra privati žemė, reikia išpirkti žemę, tada pradėti projektavimo darbus“, – aiškino I. Šimonytė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė jog 30 kilometrų ilgio ruožo statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų pabaigos, tuomet liks nutiesti dar 12 kilometrų prie pat Lenkijos sienos.
„12 kilometrų atkarpą planuojame pabaigti jau šių metų rudenį, o šią atkarpą, turbūt sudėtingiausią, 16 kilometrų atkarpą, rangovai planuoja baigti kitų metų vasaros pabaigoje. Kitaip sakant, kitų metų pabaigoje mes jau turėsim tą visą 30 kilometrų automagistralę ir mums lieka dar 12 kilometrų prie pat Lenkijos sienos. (...) Labai tikiuosi, kad su tais darbais galėsime startuoti dar šių metų pabaigoje“, – renginyje teigė M. Skuodis.
Marijampolės meras Povilas Isoda teigė, kad atnaujinta magistralė išspręs eismo saugumo problemas, kai gyventojai kerta dabartinę autostradą tam nepritaikytose vietose.
„Avaringumas buvo didžiulis, aš tiksliai skaičių nepasakysiu, bet mažiausiai kartą per mėnesį tekdavo matyti tas nelaimes. (...) Pastačius autostradą bus saugūs patekimai, viadukai, tuneliai ir galės žmonės normaliai judėti į savo gyvenamas vietas“, – žurnalistams sakė P. Isoda.
Jo teigimu, miestiečiai supranta automagistralės reikalingumą, todėl nebuvo problemų dėl žemės magistralei paėmimo.
„Dėl žemės paėmimo didelių problemų neturėjom,(...), aišku, ūkininkai nebuvo patenkinti, nes daugiausiai ūkininkai nukentėjo, bet šiaip visi supranta, kad autostrada yra reikalinga ne tik tai Marijampolei, bet ir visai Lietuvai“, – sakė jis.
Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas sakė besitikintis, kad naujasis kelias padės susitvarkyti su nedarbo problema. Anot jo, Kalvarijai iki šiol sunku konkuruoti su šalia esančiais didesniais miestais.
„Mes tikimės, kad atsiras investicijos, nes savom jėgom sukurti darbo vietas tokiai nedidelei savivaldybei yra pakankamai sudėtinga“, – sakė N. Šidlauskas.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, paskutinio „Via Baltica“ ruožo darbai – nuo Panevėžio iki Latvijos – taip pat jau įgavo pagreitį.
„Jau ruošiamės ir kitos „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – nuo Panevėžio iki Latvijos sienos: baigiami rengti priešprojektiniai sprendiniai, planuojama pradėti teritorijų planavimo procedūras“, – Susisiekimo ministerijos pranešime teigė M. Švaikauskas.
Visas apie 40 km ilgio kelias 2025 metais taps keturių eismo juostų automagistrale, pranešė Susisiekimo ministerija. Pasak jos, šiame ruože vyksta didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelių infrastruktūros statybų darbai.
Pradedamas rekonstruoti pirmasis beveik 16 km ilgio ruožas yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo (56,8–72,5 km). Tai ilgiausias iš keturių ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos, jis bus atnaujintas iki 2024 metų pabaigos.
Ruožą nuo 56,83 iki 72,5 kilometro Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu už 223,6 mln. eurų (su PVM) atnaujins konkursą laimėjusios „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“.
