Šimonytė teigia nemačiusi poreikio nusišalinti balsuojant dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų: balsavau kaip Seimo narė

„Ne, nesvarsčiau, nes nežinau, kodėl turėčiau nusišalinti. Balsuoju kaip Seimo narė“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Visgi ministrė pirmininkė akcentavo detaliau komentuoti išvados nenorinti ir dėl šiuo metu vykstančios prezidento rinkimų kampanijos.

„Aš esu jau interpretavusi ir komentavusi, teik, kiek maniau, kad yra etiška man komentuoti, be kita ko, ir dėl vykstančios prezidento rinkimų kampanijos. Bet tai nereiškia, kad aš negaliu balsuoti ir neturiu turės turėti savo nuomonę. Aš daugiau savo komentarų tuo klausimu nenorėčiau teikti“, – sakė Vyriausybės vadovė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

VSD pranešėjo komisijos išvada Seime įveikė pirmąjį balsavimo barjerą

Seimo nariai susipažinti su įslaptinta VSD pranešėjo komisijos medžiaga vis dar negali: vyksta pokalbiai su institucijomis

Čmilytė-Nielsen apie Seimo VSD komisijos išvadas: skamba rimtai

I. Šimonytė taip pat pripažino dar nespėjusi detaliai susipažinti su įslaptintais komisijos dokumentais.

„Nesusipažinau su visa informacija, nes susipažinimo procesas prasidėjo neseniai, aš dar nespėjau visko perskaityti, bet tikrai susipažinsiu“, – patikino Vyriausybės vadovė.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadai.

ELTA primena, kad balsavimas dėl šio klausimo turėjo vykti dar praėjusį ketvirtadienį. Visgi, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas perkeltas į kitą savaitę.

Su įslaptinta informacija, žymima grifu „Slaptai“, gali susipažinti 82 Seimo nariai, turintys atitinkamus leidimus. Visgi Seimo kanceliarijos Eltai pateiktais duomenimis, balsavimo išvakarėse su įslaptintais dokumentais, susijusiais su parlamentiniu tyrimu, iš viso susipažino tik 16 Seimo komisijos veikloje nedalyvavusių parlamentarų.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.