Šalių ministrai pirmininkai taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo plėtros potencialą, NATO saugumo priemonių stiprinimą, paramą Ukrainai Rusijos karo akivaizdoje, būtinybę tęsti ir stiprinti spaudimą autoritariniams Rusijos ir Baltarusijos režimams, pranešė Vyriausybė.
„Šiaurės šalys, tarp jų ir Norvegija, nuo pat mūsų nepriklausomybės atkūrimo buvo dėmesingos Baltijos regionui tarsi vyresniosios sesės. Šiandien mūsų tebesiplečiantis bendradarbiavimas jau yra pažymėtas abipusiškai naudingais pasiekimais ir turi visas galimybes augti toliau“, – sakė I. Šimonytė.
Rusijos pajėgos jau 100 dienų puola Ukrainą, žudydamos civilius gyventojus ir naikindamos jų namus.
Premjerų pokalbyje paminėtas lietuvių diasporos Norvegijoje vaidmuo, ilgalaikė valstybių partnerystė energetinio saugumo srityje. Vyriausybės teigimu, dvišalio bendradarbiavimo sėkmės pavyzdys yra suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, pastatytas bendradarbiaujant su Oslu.
Rusijos karinė invazija Ukrainoje dar kartą patvirtino šį bendradarbiavimą buvus ypač naudingu ir savalaikiu, rašoma pranešime.
Vyriausybės vadovė padėkojo Norvegijai už indėlį į Baltijos regiono saugumo užtikrinimą, prisidedant prie tokių kritiškai svarbių sričių kaip oro gynyba.
Premjerė akcentavo ilgalaikę Rusijos grėsmę euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, į kurią NATO turi atsakyti ženkliai stiprindama gynybą ir atgrasymą rytiniame flange.
„Neturime kito pasirinkimo kaip tik padėti užpultai Ukrainai siekti pergalės, kartu suprasdami, kad kiekviena uždelsta diena tik didina aukų skaičių ir humanitarinės katastrofos mastą“, – sakė I. Šimonytė.
„Parama Ukrainai ne tik moraliai teisinga Rusijos karo nusikaltimų akivaizdoje savo valstybę ginančių ukrainiečių atžvilgiu, bet ir ypatingai svarbi siekiant taikios ir stabilios Europos ateities – Ukrainoje nesustabdytas, Vladimiras Putinas neatsisakys šantažo ir karo kurstymo kaip priemonių siekti savo tikslų“, – pridūrė ji.
