„Turiu pasakyti, šį kartą mane labai nustebino, nes beveik neįtikima prezidento metiniame pranešime negirdėti nieko apie užsienio politiką ir gal kokius 2-2,5 procento apie gynybą ir krašto saugumą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Visgi, ministrės pirmininkės nenustebino, jog ir šiais metais metiniame pranešime šalies vadovas pasidžiaugė gerais institucijų ir valdžios sprendimais, tačiau, anot jos, nutylėjo, kieno pastangomis toks progresas pasiektas.
„Akivaizdu, kad tai buvo vidaus politinės darbotvarkės pranešimas – praktiškai 100 proc. Ir tas žanrams, kad viskas, kas šalyje vyksta gero – nes buvo paminėtas tikrai ne vienas dalykas, kuris įvyko, pasitaisė ar išsisprendė, ar gerėja – kažkaip visą laiką tuose pranešimuose nutylima, kas tuos dalykus padaro. Toks vaizdas, kad jie kažkaip savaime pasidaro, gal prezidentas juos vienas padaro, nežinau“, – ironizavo politikė.
Sureagavo į kritiką M. Navickienei: prezidentas net nesistengė būti visiems lygiai teisingas
Metinio pranešimo pabaigoje šalies vadovas skyrė dėmesio skandalui, į kurį įsivėlė atsistatydinusi ministrė Monika Navickienė.
„Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką. Deja, pastarieji įvykiai neleidžia to padaryti. Kaip atsitinka, kad sąsajų su verslais kartelę nuleidome taip žemai, jog pasiskraidymo su kriminalinės praeities asmeniu faktui iškilus į viešumą viskas, ką sugebama ištarti, yra tas senokai begirdėtas „ministrė nekalta, aplinka kalta“, – baigdamas skaityti metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.
Reaguodama į šias prezidento replikas, I. Šimonytė priminė G. Nausėdai jo bei buvusio ambasadoriaus Londone Eitvydo Bajarūno apsilankymą miuzikle „Operos fantomas“, dėl kurio šalies vadovas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pripažintas pažeidęs įstatymą.
„Dėl ponios Navickienės labai daug nekomentuosiu. Apsiribosiu komentaru, kad prezidentas net nesistengė būti visiems lygiai teisingas (...). O galiausiai, prisimenant ir jo paties istoriją dėl „Operos fantomo“ ir tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuri tuo metu buvo numenkinta ar tas sprendimas buvo pavadintas nerimtu ir kažkaip nevertu dėmesio – tai man atrodo, visada tokiais atvejais reikia išlaikyti teisingumą visiems. Juoba, kad tai diktuoja ir prezidento priesaika“, – pažymėjo premjerė.
Gitano Nausėdos metinė kalba trumpai
Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G. Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“. Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą.
Jis taip ragino neignoruoti ir Lietuvos regionų – anot jo, atskirtiems mažinimas yra susijęs su savivaldybių savarankiškumo laisve. Politikas tikino, jog regionuose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“.
Tuo metu kalbėdamas apie padėtį švietimo srityje, G. Nausėda pažymėjo – situacija kelia nerimą, todėl negerai, jog valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) paliko be nuolatinio vadovo.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
