„Tai teisės aktų nustatyta tvarka yra tokia, kad tokio žanro šiaip nenumato Diplomatinės tarnybos įstatymas – kažkokio nepriklausomo tyrimo, – žurnalistams antradienį sakė premjerė. – Visi tyrimai ir visi vertinimai konkrečių problemų ir konkrečių situacijų yra aprašyti Diplomatinės tarnybos statute ir, tiesą sakant, nei pati iniciatyva aišku kokiu pagrindu atsirado, kodėl tokį pasiūlymą reikėjo iš viso pateikti.“
Taip ji kalbėjo po to, kai prezidento patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau antradienį pareiškė, jog dėl E. Bajarūno likimo Gitanas Nausėda galėtų spręsti tik gavęs išvadą „nepriklausomo tyrimo, kuris būtų atliktas pagal visas institucines tvarkas“.
I. Šimonytė savo ruožtu teigė, jog Prezidentūros atstovų komentarai „buvo labai nekorektiški“, nes Vyriausybei tiesiog buvo persiųstas E. Bajarūno prašymas pradėti minėtą tyrimą.
„Prezidentūra persiuntė tą laišką tiesiog taip, kaip biurokratijoje pasitaiko, kai nenori laikyti ant savo stalo, tai tiesiog persiunti ant kito stalo. Tai va taip persiuntė, aš tą esu jau komentavusi viešai, kad tiesiog nėra tokio žanro ir tokio žanro nebus“, – kalbėjo ji.
E. Bajarūnas sulaukė ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų. Skundų tyrimą atlikusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.
Spalio viduryje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sustabdė ambasadoriaus funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.
Pats E. Bajarūnas paprašė nepriklausomo tyrimo, jis tvirtina patiriantis URM psichologinį smurtą, nes nutekinant informaciją dėl jam mestų kaltinimų kenkiama jo reputacijai.
