„Prastas pasirodymas „Eurovizijoje" yra siejamas ne su prastu dainavimu, o su prastu užsienio reikalų ministro darbu“, – kalbą po užsienio reikalų ministro Gabrielio Landsbergio pasisakymo pradėjo premjerė.
Premjerė vardijo, kad pastaruoju metu Vyriausybei išties tenka imtis daugybės skubių darbų: vos pradėjus darbą tai buvo koronaviruso pandemijos valdymas, dabar – migrantų krizė ir nežinia, kas laukia toliau.
Ji pakartojo tai, ką buvo sakęs G. Landsbergis, kad dabar vyksta „tobula audra“, Vyriausybei ir be jos yra daugybė einamųjų užduočių, ypač tų, kurios buvo duotos kaip pažadas rinkėjams.
Visgi, I. Šimonytė pabrėžė, kad nors jaučiamas ir trolių veikimas, kurie internete kartoja, esą Lietuvai pastaruosius 30 metų vadovauja „koks nors Landsbergis“, TS-LKD nėra valdžios partija ir valdančiąja partija tikrai nebuvo didžiąją to laiko dalį, todėl tiek „įsibėgėjimas, tiek komandos formavimas užtruko laiko", o dabar Vyriausybės planą vykdo, nors ir ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis.
Pasak jos, dėl susidariusios ekstremalios situacijos – koronaviruso pandemijos, naujų koalicijos partnerių sugebėjimas susiderinti ir imtis skubių darbų, o dabar ir migrantų krizės – nepavyko padaryti visko „super optimistiniais terminais", bet padaryti jau pavyko nemažai svarbių darbų.
Pasak premjerės, „priverčia susimąstyti“ priekaištai, jog konservatorių užsienio politika esą kalta dėl to, jog Lietuvą ištiko migrantų krizė. Ji teigė, kad sprendžiant šią problemą ar kalbantis apie kitus vertybinius klausimus, svarbu nepasiduoti neapykantai.
„Jeigu mes leisime išsikeroti neapykantai savo širdyse, vėliau jau to nebesustabdysime. Negalima būti geru žmogumi, bet tik truputėlį nekęsti gėjų, žydų ar sirų“, – pabrėžė I. Šimonytė.
I. Šimonytė: įtampą kelia kultūriniai karai
Lietuvoje didelę įtampą kelia kultūriniai ir vertybiniai karai, kuriais pasinaudojant mėginama keisti valstybės vakarietišką kryptį, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Turbūt didesnę įtampą kelia fonas, kurį kas nors pavadintų kultūriniais karais, nors kartais atrodo, kad ginčijamės dėl ikikultūrinių dalykų ir tos gynybos dalykų, kurių niekas tarsi ir nepuola“, – sakė ji.
I. Šimonytė tvirtino, kad dažnai kalbama apie išpuolius prieš tradicinę šeimą, nors šiai „labiausiai grasina pačių žmonių gyvenime daromi pasirinkimai ir sprendimai“.
„Akivaizdu, kad dabartiniame fone, matyt, kad išryškėjo, jog visų kultūrinių ar ikikultūrinių karų fonas tebuvo kažkokia preliudija tikram susidūrimui, ir migrantų antplūdžio padidėjimas labai gerai tą išryškino. Ir pavojus, kurį dabar matome, yra ko gero gerokai rimtesnis negu tiesiog ginčas, kas ką skriaudžia“, – kalbėjo premjerė.
„Tai, kas vyksta dabar, yra būdas ar noras, ar proga bandyti keisti taip pat ir valstybės kryptį“, – pridūrė ji.
Vis dėlto ji taip pat teigė nematanti kritikos Vyriausybei kaip problemos ir teigė, jog Ministrų kabineto nariai, nors dauguma yra jauni politikai, sugeba suprasti, kad kritikuojami yra ne kaip žmonės, o kaip tam tikroms idėjoms atstovaujantys politikai.
„Politikoje mes esame ne apie save, o apie tai, ką norime padaryti. Ir todėl jeigu esame kritikuojami, tai esame kritikuojami už savo sprendimus, savo darbus, galbūt ir savo pasirinkimus, savo įsitikinimus, bet nesame kritikuojami ad hominem, ar bent jau šitaip kritikos sugebame nepriimti. Todėl kritika išties nėra tai, kas kelia kokią nors ypatingą įtampą – tai yra mūsų darbas ir mūsų pareiga dirbti taip, kaip suprantame, kaip sugebame geriausiai“, – sakė ji.
Vyriausybės vadovė pasidžiaugė, kad kol kas nesusidūrė su situacija, kai dėl savo komandos narių poelgių būtų tekę raudonuoti.
„Manau, kad nepaisant ekstremalių situacijų, galiu pasidžiaugti, kad tų momentų, kai man jau būtų reikėję svarstyti, kad mano komandos žmonių poelgiai neatitinka mano įsivaizdavimo apie moralę, dar nebuvo ir reikia tikėtis, kad nebus“, – sakė ji.
Valdančioji TS-LKD tarybos posėdyje šeštadienį diskutuoja apie pastarojo metu grėsmes, susijusias su nelegalia migracija iš Baltarusijos, saugumo ir gynybos klausimus, šalies pasirengimą atremti hibridines grėsmes iš Lietuvai nedraugiškų valstybių.
Per penktadienį pasieniečiai sulaikė dar 121 iš Baltarusijos
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 023 neteisėti migrantai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šis skaičius yra 25 kartus didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Tarp visų 121 penktadienį sulaikytų užsieniečių 106 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1045. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 67 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
