Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, premjerė susitikime Vilniuje su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu aptarė Moldovos eurointegraciją ir Lietuvos paramą vykdant šalies narystei ES reikalingas reformas. Ji pažymėjo, jog Lietuva, būdama Moldovos narystės ES rėmėja, ir toliau prisidės ekspertine, konsultacine parama eurointegracijos srityje, siekiant atliepti Moldovos poreikius.
„Moldova rodo atsparumą Rusijos pastangoms destabilizuoti šalį bei sutrukdyti jos reformas ir eurointegraciją, kiršinti visuomenę ir provokuoti joje neramumus. Nepaisydama visų sunkumų šalis tvirtai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą ir tęsia ES narystei būtinų reformų įgyvendinimą“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.
„Suprantame tenkančių iššūkių naštą, tad ir toliau padėsime kuo galėdami, kad Moldovos žmonių pasirinktu europietiškuoju keliu būtų judama kuo sklandžiau ir sparčiau“, – sakė ji.
Kaip nurodo Vyriausybė, Lietuvos premjerė su I. Grosu taip pat aptarė saugumo situaciją Moldovoje ir regione Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Susitikime taip pat buvo aptartas Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimas ir Moldovos reformų darbotvarkė teisingumo srityje, deoligarchizacijos proceso eiga.
Anot I. Šimonytės, Moldovos demokratines institucijas sustiprinančių reformų įgyvendinimas svarbus ne tik dėl šalies narystės ES, bet ir dėl demokratijos šalyje stiprinimo, o tai „paliktų Rusijai vis mažiau galimybių taikyti spaudimą ir šantažuoti.“
Susitikime taip pat kalbėtasi apie saugumo iššūkius regione, situaciją Padniestrėje, Rusijos veiksmus siekiant kurstyti neramumus Moldovoje, aptarta šalies ekonomikos būklė, padėtis energetikos sektoriuje.
Vilniuje su oficialiu vizitu viešintis Moldovos parlamento pirmininkas I. Grosas antradienį taip pat susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, ji susitinka ir su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, Krašto apsaugos ministerijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovais, moldavų bendruomene.
Pernai vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą kaimyninėje Moldovoje padaugėjo neramumų – šalis susiduria su energetiniais iššūkiais, antivyriausybinėmis demonstracijomis. Kišiniovas kaltina Maskvą įtampos Padniestrėje didinimu.
Vasarį Moldovos policija pranešė sužlugdžiusi Rusijos remiamų diversantų, kurie buvo specialiai apmokyti sukelti masinius neramumus prieš provakarietišką šalies vyriausybę, sąmokslą. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys siekė pasinaudoti protestais bandant nuversti Moldovos vyriausybę.
Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidačių į ES statusas.