Teisėsaugos ir priežiūros institucijoms tiriant galimai neskaidrią finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą, o M. Navickienei dėl ryšių su įmonės savininke netekus socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto, prezidentas sakė, kad sąsajų su verslo interesais kartelė nuleista per žemai, o M. Navickienei ir institucijoms dar reikės atsakyti į neatsakytus klausimus.
M. Navickienė iš posto atsistatydino birželio 12 dieną paaiškėjus jos ryšiams su „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu. M. Navickienės vyras Mindaugas Navickas anksčiau dirbo „Foxpay“ valdyboje bei 2023 metų pabaigoje – šių metų metų pradžioje vadovavo šiai įmonei.
Ministrė pareigas paliko portalui „15min“ išsiaiškinus, kad ji kartu su I. Trinkūnaite ir V. Germanu jų sąskaita pernai skrido į Dubajų atostogauti. Tačiau tik dabar, šiam faktui iškilus į viešumą, M. Navickienė deklaravo kelionę kaip dovaną ir sumokėjo už ją mokesčius.
„Tiesiog turbūt apsiribosiu komentaru, kad prezidentas net nesistengia būti visiems lygiai teisingas, nes jo ankstesni komentarai dėl kai kurių kitų politikų atžvilgiu, o galiausiai ir prisimenant jo paties istoriją dėl „Operos fantomo“ ir tarnybinės etikos komisijos sprendimą, (...) kažkaip taip buvo, na, numenkinta“, – žurnalistams po metinio pranešimo kalbėjo I. Šimonytė.
„Tai man atrodo, kad visada tokiais atvejais tiesiog reikia išlaikyti teisingumą visiems. Juoba, kad tai diktuoja ir prezidento priesaika“, – pridūrė premjerė.
Sausio mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog miuzikle Londone už ambasados pinigus lankęsi G. Nausėda ir tuometinis ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Tuomet atlikusi tyrimą, komisija nusprendė, kad šalies vadovas pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia minėtas įstatymas.
G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.
