Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministrė pirmininkė I. Šimonytė teigė, kad šiuo metu atsipalaiduoti dėl koronaviruso kol kas nereikėtų. Pasak premjerės, epidemiologinė situacija vis dar yra neapibrėžta, o aiškių prognozių brėžti neleidžia vakcinavimo tempai.
Ragina situacijos nevertinti klaidingai
Ketvirtadienį visoje šalyje gyventojai yra vakcinuojami be išankstinės registracijos. Jiems tereikia atvykti į vakcinavimo centrus, stoti į gyvą eilę ir sulaukus pasiskiepyti.
Jei anksčiau pakvietus gyventojus stoti į gyvas eiles prie vakcinavimo centrų buvo matyti besiformuojančios milžiniškos eilės, ketvirtadienį to kol kas nematyti. Paklausta, ką mano apie tokį reiškinį, I. Šimonytė teigė negalinti vertinti kiekvieno žmogaus pasirinkimo. Esą vieniems gali būti patogiau laukti gyvoje eilėje, o kai kam gali labiau patikti vykti skiepytis iš anksto užsiregistravus.
„Jeigu kažkam norisi manyti, kad situacija yra tiek pagerėjusi, kad nieko nebereikia daryti, tai nėra teisingas situacijos vertinimas. Matome, kad Jungtinėje Karalystėje, kur žmonių, gavusių bent vieną skiepą yra virš 60 proc. (Lietuvoje yra virš 40 proc.), erdvės virusui plisti tarp nepasiskiepijusių žmonių yra daug. Labai norėtųsi, kad ta erdvė neužsipildytų taip greitai, kad reikėtų papildomų apribojimų“, – sakė I. Šimonytė.
Kitą savaitę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) jau ateinančią savaitę turėtų spręsti dėl karantino ribojimų. Premjerė kol kas sakė nežinanti, ar komisija karantiną siūlys tęsti, ar panaikinti.
„VESK susitikimas turėtų būti, jie įvertins situaciją. Jei jų pasiūlymas bus, kad tąsos nebereikia, o nuostatos gali būti perkialiamos į rekomendacijas, Vyriausybė tai ir padarys. Jei bus VESK siūlymas tęsti, tai Vyriausybė turės tai svarstyti.
Dabar atrodo, kad tam būtinybės neturėtų būti, bet sargumas turėtų išlikti, turime nepakankamai žmonių, kurie yra pasiskiepiję, kad galėtumėm jaustis ramūs dėl mutacijų, kurios naujai atsiradusios plinta tarp nesiskiepijusių žmonių, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, su kuria mus sieja ir pakankamai glaudūs asmeniniai ryšiai. Yra labai daug šeimų, kurios turi išvykusių giminaičių, kurie norėtų parvykti ar patys nuvykti apsilankyti. Todėl to saugumo reikės laikytis, karantino režimas bus ar ne. Kokia bus VESK rekomendacija, negaliu atsakyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Reikalavimai galėtų likti ir be karantino
Jeigu karantiną bus rekomenduota pratęsti, Vyriausybė dar kitą savaitę rinktųsi į posėdį ir siūlymą svarstytų.
Jeigu karantinas bus nutrauktas, o liktų kokios nors rekomendacijos, tam tikrus saugumo reikalavimus Vyriausybė vis tiek galėtų nustatyti. Tai, pasak premjerės, leistų daryti galiojanti ekstremalioji padėtis.
„Nesu epidemiologė ir negaliu į tuos klausimus atsakyti, kiek reikės kažkokių papildomų reikalavimų karantiną nutraukus. Pagal ekstremalios situacijos apibrėžimą, kuris tikrai nesibaigs, reikalavimus ūkio subjektams Vyriausybė gali nustatyti. Pavyzdžiui, reikalavimą užtikrinti tam tikrus plotus, atstumus ar kitus saugumo standartus“, – komentavo premjerė.
Viešojoje erdvėje buvo matyti barų ir kavinių skundų dėl Galimybių paso. Dalis jų iš pradžių piktinosi jiems taikytais saugumo reikalavimais, tačiau dalis maitinimo įstaigų paskelbė Galimybių pasu iš viso nesinaudosiančios.
Paklausta, kada maitinimo įstaigų viduje bus galima lankytis ir be Galimybių paso, I. Šimonytė teigė, kad atšaukus karantiną šis reikalavimas taip pat turėtų būti panaikintas.
„Manau, kad Galimybių pasas buvo kaip tarpinis sprendimas ir galioja kaip sprendimas, kuris paskatintų žmones skiepytis. Jei karantino režimas bus atšauktas, tuomet Galimybių pasas išliks tiek, kiek jis svarbus ES kontekste, bet tai nereiškia, kad dabar visi turėtų laukti karantino pabaigos ir nesiskiepyti, nes jeigu epidemiologinė situacija pablogės, reikės grįžti atgal su visais apribojimais ir Galimybių pasais“, – komentavo I. Šimonytė.
Karantinas Lietuvoje šiuo metu galioja iki liepos 1 d.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 42,6 proc. žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje deklaruoti 54 tūkst. 804 sergantieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 3321 asmuo. Šalies ligoninėse gydoma 316 Covid-19 pacientų.
